„Mano aplinkos žmonės nepraleidžia klausimo.
– Tu gi iš VDA, tau dėstė Gasiūnas?
Atsakau: taip, aš iš VDA ir man dėstė tas b****.
Paprastai užtenka tokio atsakymo, kad daugiau nekiltų klausimų, ar šioj garsioj istorijoj yra daugiau tiesos ar ne. Tik vėliau seka tarsi smalsus teiginys – Ir tu ir visi kiti girdėjo apie jo bajerius su mergom!?
– Aš ne tik girdėjau, bet ir mačiau.
Mergos mergom, bet Gaskos (taip ji tuo metu vadino) liguistai nuožmus terorizmas bendravime buvo jau daug ka už*****. Esmė buvo paprasta. Arba tu pritampi prie jo, arba ne. Aš buvau iš pastarųjų. Mano konfliktas su juo užsimezgė jau nuo pat pirmo kurso ir periodiškai tęsėsi šešis metus, kas kainavo nemažai š******* bjaurių emocijų. Ir tik dėl to, kad buvau kitoks.
Studentų tarpe vieni jo bijojo, kiti, reikia pripažinti, jautė patologinės sielos artumą, o dalis laikėsi neutraliai, bet tuo metu buvo sunku suvokti, kam gali patikti šyzofreniniai menkystos kliedesiai, kuriais buvo tarsi oficialiai žavimasi?
Ir tai toli gražu nebuvo kažkokia asmeninė meno filosofija, o panašiau skambėjo į p******* poeto demagogiją. Jis nepernešdavo asmenybių, kitokios pasaulėžiūros, ne „tokio“ tapybos stiliaus ir, žinoma, gero, stipraus ir taiklaus humoro.
Visi kurie gebėjo ironiškai replikuoti Gasiūno skiedalus, tapdavo grėsme jo autoritetui. Vienu žodžiu, tipinis prasčiokelis. Kartą, kai Gasiūnas bandė peržengti privatumo ribas, esu pasakęs – e** n****. Nuo tos akimirkos jis laikėsi atokiau nuo merginų su kuriomis aš bendravau. Negalėdamas tiesiogiai man pakenkti tai darė per savo stukačius ir chlopčiukus, kaip Nemeikšis, Čiarapas ir pan. Tiesiog smugdė ant pažymių.
Aš nebuvau paklusnus, pavyzdingas ir lojalus sistemai studentas. Greičiau priešingai – chuliganavotas snarglius, bet tai tikėtina ir lėmė, kad Gasiūnas laikėsi atokiau nuo manęs, nes paprasčiausiai bijojo prarasti paskutinius dantis. Buvau prisižadėjęs, kad po magistro studijų savaime pasigausiu jį tamsiam Šanchajaus skergatvyje. Bet taip jau atsitiko, kad per šešiolika metų po studijų pabaigos, taip jo ir nesutikau.
Vienu žodžiu, gerai suprantu ir labai gaila tų kolegų, kurie labiau nei aš nepelnytai patyrė šito k****** „pedagoginį talentą“.
Nežiūrint į tai, VDA buvo ir neabejoju, kad yra talentingų, puikių ir net kilnių dėstytojų. Ta proga prisiminiau P.R. Vaitekuną. Mano laikais buvusį tapybos katedros vedėju. Tik jo dėka ir didelei Gasiūno pagiežai aš sėkmingai baigiau magistro studijas. Tiek trumpai.
p.s. čia tau s*** už Audrių Balaišį (Henka)“, – rašė režisierius.
DELFI primena, kad dvi buvusios Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentės anonimiškai apkaltino dėstytoją profesorių Joną Gasiūną seksualiniu išnaudojimu. Viena iš merginų, tinklaraštyje paskelbusi, kad su 1954 metais gimusiu J. Gasiūnu būdama studente turėjo seksualinių santykių, sako, kad daug žmonių ir institucijų toleravo netinkamą J. Gasiūno elgesį.
2008 metais į akademiją įstojusi mergina sako po studijų nusprendusi emigruoti, nes turėti potencialūs meno rinkos kontaktai buvo priklausomi nuo J. Gasiūno.
