2017 m. išgauta dolomito 1873 tūkst. m3, o tai yra beveik 40 proc. daugiau nei 2016 m, kai šios uolienos buvo išgauta 1344 tūkst. m3.
Dolomitas yra karbonatinė, vidutinio kietumo uoliena, išgaunama tik atviruose kasiniuose – karjeruose. Nors dolomitas aptinkamas daugelio geologinių sistemų sluoksniuose, praktinę reikšmę turi tik arčiausiai žemės paviršiaus šiaurinėje Lietuvos dalyje slūgsantys devono sistemos klodai. Visi ištyrinėti telkiniai bei prognoziniai plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų bei Rokiškio rajonuose.
Leidimus naudoti dolomito išteklius turi 8 įmonės, iš kurių 5 vykdo gavybą. Daugiausia dolomito išteklių yra Pakruojo rajone. Jis kasamas Petrašiūnų II, Klovainių, Krivaičių telkiniuose. Joniškio rajone eksploatuojamas Skaistgirio dolomito telkinys. Rokiškio rajone baigiamas parengti naudojimui Čedasų telkinys. Akmenės rajone esantis Narbučių telkinys bei Pakruojo rajone esantys Margių ir Petrašiūnų III telkiniai dar nepradėti naudoti.
Dolomito kilmė dvejopa: dalis susidarė lagūnose, iškritus dolomito kristalams iš persotintų tirpalų, kita dalis susidarė iš klinties, kur dalį kalcio pakeitė magnis. Dolomitas be priemaišų yra baltos spalvos, o pilką, gelsvą, žalsvą ar rausvą atspalvį suteikia geležies arba mangano priemaišos. Jis naudojama skaldai, cemento, stiklo, stiklo vatos, mineralinių trąšų gamybai, apdailai, landšafto darbams ir kt.
