1 proc. iki visiškos skaitmenizacijos
Du dešimtmečius dirbdama su skaitmeninio valdymo idėja už Lietuvą mažesnė valstybė beveik visas viešąsias paslaugas padarė pasiekiamas internetu. Pirmasis žingsnis buvo strateginio tikslo nustatymas.
Dar 1997 estai įvardino, kad siekdama gyventojų gerovės valstybė privalo įgyvendinti efektyvaus valdymo idėją investuodama į drąsius informacinėmis technologijomis paremtus sprendimus.
99 proc. – tokia dalis viešųjų paslaugų Estijos piliečiams prieinamos internetu. Tai mokesčių mokėjimas, kurių 95 proc. yra deklaruojami keliais mygtuko paspaudimais, elektroninė tapatybė, kurią turi beveik visi 1,3 milijono gyventojų, elektroninis balsavimas, viešojo saugumo ir kitos paslaugos. Sėkmingai įgyvendinus panašią idėją, kaip lietuviškoji „E-sveikata“, 95 proc. Estijos gydymo įstaigoms reikalingų duomenų taip pat yra skaitmenizuoti.
Pasak T. Rõivo, palaipsniui susikūrė ir kitoks piliečių požiūris į tai, kokios turėtų būti valstybinės paslaugos.
„Sunku įvardinti, kurios skaitmeninės paslaugos yra pačios svarbiausios. Mano nuomone, svarbiausia yra žmonių savimonės pokyčiai – pereita nuo dokumentų prie skaitmeninės visuomenės. Tai suteikia efektyvumą, skaidrumą ir komfortą. Technologijos mums suteikė galimybę gyventi geriau, kalbant apie beveik visas gyvenimo sritis, tad kodėl nepadarius to paties su Vyriausybe?“ – klausia jis.
Buvusio Estijos ministro pirmininko teigimu, to turėtų siekti ir kitos valstybės.
„Nuo pat šio amžiaus pradžios poreikis visus prašymus ir patvirtinimus pateikti raštu laikomas pasenusiu reikalu, nes galiausiai visą tą informaciją reikia suvesti kompiuteriu. Kodėl nesuteikus elektroninių priemonių, kuriomis pasinaudoję žmonės patys galėtų pateikti reikiamą informaciją? Tokiu būdu mes pasiekiame daug geresnių rezultatų ir reikia daug mažiau viešųjų įstaigų tarnautojų, daugiausiai atliekančių visiškai mechanišką darbą.
Kitas privalumas – suteikiama galimybė išsiųsti užklausą dėl viešųjų paslaugų arba pateikti reikalingą informaciją neišeinant iš namų ar biuro. Lygiai taip pačiai, kaip beveik nebėra būtinybės lankytis energiją teikiančiose įmonėse (prisiminkite, kai reikėdavo laukti eilėse norint sumokėti mokesčius) arba banke, taip turėtų būti galimybė elektroniniais kanalais pasiekti vyriausybines paslaugas“, – teigia Taavi Rõivas.
Tapatybė skaitmeninėje visuomenėje
Beveik visi Estijos piliečiai turi išmaniąją tapatybės kortelę. Ji atrodo kaip įprasta tapatybės kortelė su portretine nuotrauka, atlieka kelionių dokumento funkciją ES valstybėse, tačiau turi išskirtinę svarbą. Kiekvienoje jų yra informacijos laikmena, padedanti naudotis įvairiomis skaitmenizuotomis valstybinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, balsuoti elektroniniu būdu. Kiekvienam kortelės savininkui sukuriamas ir asmeninis elektroninis paštas, kuriuo jis gauna svarbią informaciją.
„Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ Vilniuje vasario 1-ąją T. Rõivas skaitys išsamų pranešimą apie pačios valstybės vaidmenį kuriant skaitmeninę visuomenę, tačiau išskiria, kad ši priemonė, jo nuomone, yra svarbiausia.
„Pati svarbiausia sėkmės paslaptis vystant skaitmenizuotą Vyriausybę yra sprendimas kiekvienam suteikti skaitmeninę tapatybę. Tai reiškia, kad suteikiama daug saugesnė ir praktiškesnė alternatyva tradiciniam veiksmui „parodykite pasą“. Panašiai pasirašome visus dokumentus naudodami elektroninius parašus – užšifruotus dokumentų antspaudus, vietoje to, kad ranka išraitytumėme parašą dešiniajame apatiniame popieriaus lapo kampe. Sunku nepastebėti, kuris iš šių būdų yra saugesnis“, – sako T. Rõivas.
Estai įspaudė pėdsaką istorijoje, kai pirmieji pasaulyje nusprendė šią skaitmeninę tapatybę suteikti kitų valstybių piliečiams. E-Rezidencija, kitaip vadinama „transnacionalinės vyriausybės suteikiama skaitmenine tapatybe“, leidžia iš bet kurio pasaulio taško saugioje ES elektroninėje erdvėje sukurti verslą, jį valdyti bei administruoti (deklaruoti mokesčius, pasirašyti dokumentus ir t. t.) Šia paslauga besinaudojantys žmonės neturi Estijos pilietybės, tačiau gali naudotis verslui reikalingomis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis.
Reikalinga investuoti į saugumą
„Skaitmenizacija turi kelis privalumus. Vienas iš jų yra skaidrumas. Skaidresnius skaitmenizuotus sandorius sunkiau paveikia įvairūs subjektyvūs susitarimai ir korupcija. Yra toks pasakymas – kompiuterio papirkti neįmanoma“, – sako T. Rõivas.
Be privalumų neabejotinai egzistuoja ir rizika. Pirmieji sukūrę įvairius skaitmeninius sprendimus estai pirmieji savo kailiu patyrė ir grėsmę duomenų saugumui. Papirkti kompiuterio neįmanoma, tačiau sulaukusi liaupsių dėl inovatyvių sprendimų ir įdiegusi reikalingus informacijos saugiklius Estija vis tiek neišvengė kibernetinių atakų. 2017 m., dėl galimai nesaugių daugiau nei 700 tūkst. skaitmeninės tapatybės kortelių, kilo didžiulis pavojus daugybės asmenų duomenims.
Tuomet, 2017 m., Estijos Vyriausybė ėmėsi dar vieno neįprasto sprendimo ir susitarė, kad Liuksemburge atidarys pirmą pasaulyje duomenų ambasadą.
„Duomenų saugumas ir kibernetinis saugumas bendrai yra esminiai ir iš žmonių pasitikėjimo, ir iš tarnybų funkcionavimo perspektyvų“, – tada sakė dabartinis Estijos premjeras Juri Ratas.
Tokie duomenys, kaip šalies įstatymai, pacientų sveikatos ir verslo įrašai, pensijų kaupimo sutarčių registras, nekilnojamojo turto kadastras, asmens tapatybės dokumentų duomenys ir kita bus kaupiami, saugomi vadinamuosiuose „debesyse“ – virtualiose duomenų saugyklose. Tai leis kitos šalies serveriuose apsaugoti svarbią Estijos informaciją ir užtikrins, kad kilus kokiai nors nelaimei valstybės darbas nenutrūktų.
Įvairiomis priemonėmis valdymą optimizavę estai internetinėje svetainėje „E-Estonia“ įvardina, kad vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos suteikia tokia inovatyvi strategija – tai labai daug sutaupyto laiko, kuris reikalingas, kai dokumentus tvarko ir administruoja fiziniai asmenys. Kita vertus, perėjus prie skaitmenizuoto valdymo buvo sukurta daugybė darbo vietų informacinių technologijų ir su jomis susijusiems specialistams.
Apie Estijos patirtį šioje srityje bus kalbama per Didžiąją idėjų ir pokyčių konferenciją „Idėja Lietuvai“, kuri vyks 2018 m. vasario 1 d. Vilniuje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“.
Šioje konferencijoje bus pirmą kartą paskelbtos išrinktos 3 proveržio idėjos Lietuvai. Istoriniame Lietuvai renginyje dalyvaus populiariausių idėjų autoriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvos intelektualai, žymiausi visuomenininkai, verslininkai ir valdžios atstovai, susivienijusi žiniasklaida. Konferencijoje gali dalyvauti kiekvienas, įnešęs savo indėlį į tolimesnį idėjų įgyvendinimą.
Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai.
Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija
Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai
Visa informacija ir registracija čia.
