Seimo narė Ingrida Šimonytė feisbuko paskyroje pasidalijo viena iš tokių istorijų.
„Praktinis pavyzdys valstiečiams, pirmadienį bandysiantiems rokiškėnams paaiškinti, kuo trisdešimt eurų geriau už trisdešimt eurų. Gal „išpolitologizuos“ šitą paradoksą geriausią išsilavinimą Lietuvoje turintysis.
Dirbanti mama užpildo prašymą gauti vaiko pinigus (kuriuos, kaip žinia, anksčiau gaudavo per PNPD). Sistema atmeta prašymą, nes (būgnai groja crescendo) pasibaigęs vyro paso galiojimas. Mama gauna tokio turinio laišką (cituoju be asmens duomenų) nuo visagalės Sistemos, kuri pasirašo savo vardu.
Va taip va. Pasibaigė vyro paso galiojimas, pasibaigė vaiko pinigai. OK, šitas vyras neabejotinai pasą susitvarkys, neapsižiūrėjo žmogus. Pinigus gaus kažkada vėliau. O kas atsitiks motinai, kurios vyras paso turėjimą seniai pamiršo? Ir apskritai, ar nuo to, kad vienas iš tėvų nesusitvarkė paso, vaikai irgi nebegalioja? Tai čia viskas tas pats, tik labai daug kartų geriau nei buvo?“ – ironizavo politikė.
Kaip jau buvo skelbta, vaiko pinigai turėtų būti mokami visų vaikų tėvams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, kiek pajamų gauna, ar kiek turto turi.
Tačiau nuo pat metų pradžios, kai turėjo pradėti veikti sistema, gyventojai vis susiduria su keblumais. Pavyzdžiui, pirmoje sausio pusėje kone keiksmažodžiu tapusi sistema SPIS, per kurią reikia teikti prašymus, buvo užstrigusi.
Vėliau paaiškėjo, kad vienam iš tėvų pateikus prašymą internetu, negalima tokiu pačiu būdu pakeisti pinigų gavėjo – tam būtina kulniuoti į savivaldybę.
Dabar aišku, kad pinigų negausi ir tuo atveju, jeigu neturėsi galiojančio paso. Beje, prisijungti prie sistemos apskritai neįmanoma, nepatvirtinus savo tapatybės.
Papildyta 14 val.:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina situaciją pakomentavo taip:
„Nuo 2018 m. supaprastintos galimybės pateikti prašymą dėl vaiko pinigų elektroniniu būdu, t. y. pačiam asmeniui nebereikia pildyti duomenų, kurie gaunami iš viešųjų registrų (šiuo atveju – Gyventojų registro), o asmens duomenys automatiškai sukeliami į prašymo formą. Tuo atveju, kai žmogus neturi galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, sistema automatiškai tokį prašymą atmeta.
Tačiau tai nereiškia, kad tokie tėvai praranda galimybę kreiptis dėl vaiko pinigų, nes jie tai gali padaryti tiesiogiai kreipdamiesi į savivaldybę ir užpildydami prašymą. Taip pat primename, kad išmoka vaikui grąžinama už 12 praėjusių mėnesių nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad nepasiturinčios šeimos gali kreiptis į savivaldybę ne tik dėl vaiko pinigų skyrimo, bet ir dėl paramos asmens tapatybę patvirtinančiam dokumentui pagaminti. Tam savivaldybės skiria vienkartines, tikslines ir kt. pašalpas.
Be kita ko, tėvai prašymą dėl išmokos vaikui, kaip ir anksčiau prašymą darbdaviui pritaikyti PNPD, teikia tik vieną kartą ir universali išmoka vaikui skiriama iki vaikui sukaks 18 metų.“
Kaip žinoma, nuo sausio 1 d. buvo panaikintas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis už kiekvieną vaiką. Dėl šio panaikinimo dirbantys tėvai kas mėnesį į rankas gaus bent 30 Eur mažesnį atlyginimą. Algos sumažėjimo neturėtų pajusti uždirbantys mažiausiai, mat pagrindinis neapmokestinamas pajamų dydis buvo padidintas nuo 310 Eur iki 380 Eur.
Interneto puslapyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad prašymus dėl išmokos vaikui skyrimo bus galima teikti nuo 2018 m. sausio 1 d. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių.
„Tai reiškia, kad visiems tėvams įgijus teisę į išmoką vaikui nuo sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2018 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2018 m. sausio 1 d. Vadinasi, nėra būtinybės kreiptis jau 2018 metų pradžioje“, – kodėl gyventojai neturėtų skubėti, aiškina ministerija.
Išmokų vaikams įstatymu įteisintas išmokos vaikui („vaiko pinigų“) mokėjimas visiems vaikams kaip universali išmoka – kiekvienam vaikui skiriant 0,79 BSI dydžio (30 eurų) išmoką nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.