Nors teismas pripažino, kad „Vilniaus energijai“ už karštą vandenį ir šilumą vilniečiai permokėjo šimtus milijonų eurų, tų pinigų sostinės gyventojai vis dar negali atsiimti.
Ekspertų skaičiavimais, vienam vidutinio dydžio butui už permoką turėtų būti kompensuota maždaug po 500–600 eurų. Plius dar reiktų suskaičiuoti ir pridėti palūkanas. Tokių „rubikonininkams“ permokėjusių butų Vilniuje yra apie 180,000.
Tikslią permokos sumą turėtų suskaičiuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), tačiau komisija, kurioje dirba beveik 100 darbuotojų, piktybiškai to vengia ir nevykdo teismo sprendimo. O galbūt, net ir specialiai vengia tai daryti, nes VKEKK dabar vadovauja buvusios vadovės Dianos Korsakaitės gera pažįstama, buvusi jos pavaduotoja kitoje įstaigoje Inga Žilienė. Kas galėtų paneigti, kad dabartinė VKEKK vadovė nedangsto savo pirmtakės ir specialiai nevilkina šio proceso?
Neapsikentę tokios netvarkos ir neteisingumo kartu su kolega Broniumi Cicėnu kreipėmės į antstolius, kad šie privestų valstybinę įstaigą vykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimus.
Neįtikėtina. Precedento neturintis atvejis. Antstoliai turi priversti valstybinę įstaigą vykdyti teismo sprendimus. Kažkoks nesusipratimas.
Mano rankose 2018 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomasis raštas dėl 2017 m. sausio 24 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiame teismo rašte konstatuojama, kad trijų pareiškėjų – mano, B. Cicėno ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos skundas yra tenkintinas. VKEKK 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimai „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ panaikinti. VKEKK įpareigota iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainas ir jas patvirtinti naujais nutarimais.
Šių metų sausio 24 d. sukaks lygiai metai, kai Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą plačiai nuskambėjusioje vadinamojoje „rubikoninėje“ byloje. Teismas konstatavo, kad tik per vieną penkmetį vadinamųjų „rubikonininkų“ valdoma „Vilniaus energija“, sąmoningos apgaulės būdu teikdama VKEKK duomenis, neteisėtai priskaičiavo vilniečiams už būstų šildymus ir karštą vandenį apie 100 milijonų eurų. Tačiau ši mūsų valstybės institucija, kurios vadovę paskyrė Prezidentė, per metus laiko nuo teismo sprendimo įsigaliojimo kainos taip ir neperskaičiavo.
Komisija iš tikrųjų turėjo ne metus laiko, bet dar daugiau – pirmas sprendimas byloje buvo priimtas dar 2015 metų gruodžio 11 d. Jau tada Komisija turėjo jausti, kad ji neteisi, ir, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, galėjo pasiruošti namų darbus – perskaičiuoti kainas. O galutinį tašką padėti jau tada, kai aišku, kad byla pralaimėta. Juolab, kad dar tuomet nebuvo pasibaigusi „Vilniaus energijos“ nuomos sutartis su vadinamuoju „rubikonu“ ir buvo galima imtis priemonių, kad vilniečiams padaryta žala būtų išieškota iš laikotarpio „Vilniaus energijos“ nuomininko. Tačiau taip neįvyko. Kodėl? Kas kaltas?
Prieš keletą dienų, kaip kokie „donkichotai“, buvome nuvykę į VKEKK. Paklausėme. Komisija skundžiasi, kad „Vilniaus energija“ neduoda jiems medžiagos. Bet juk yra teisėsauga, prokuratūra, galiausiai – galima teismo keliu išsireikalauti medžiagą.
Dar keisčiau atrodo tai, kad „Vilniaus energiją“ dabar, pasibaigus nuomos sutarčiai, iš vadinamojo „rubikono“ jau perėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Tai kokia problema gauti Komisijai reikiamus duomenis iš savivaldybės valdomos įmonės? Kažkas čia ne taip. Savivaldybės įmonė valstybinei įstaigai neduoda duomenų. Netikiu.
Na, bet dabar, kai jau yra antstoliai, gal jie padės tuos duomenis išsireikalauti. Gal mums duos ginkluotų policininkų būrį, su kuriais mūsų antstoliai galės tuos dokumentus iš „Vilniaus energijos“ išplėšti jėga ir užsimetus antklodę išsinešti? Gal. Pažiūrėsime.