„Šie pokyčiai lėmė ženkliai sumažėjusį požeminės dujų saugyklos įrengimo Lietuvoje poreikį, todėl siūloma nevykdyti aktyvių veiksmų dėl projekto įgyvendinimo“, – rašo Energetikos ministerija. Jos parengtą nutarimą trečiadienį svarstys Vyriausybė.
2014 metų rudenį ankstesnė Vyriausybė nusprendė įvertinti galimybes saugyklos projektui gauti europinį finansavimą ir įvertinti Lenkijos energetikos įmonių suinteresuotumą įgyvendinti jį kaip regioninį Europos Sąjungos projektą.
Projekto rengėja „Lietuvos energijos gamyba“ 2015 metais buvo susitikusi su Lenkijos dujų ir naftos koncerno „PGNiG“ ir dujų perdavimo įmonės „Gaz-Systems“ atstovais, tačiau jie, anot Energetikos ministerijos, neišreiškė tokio suinteresuotumo.
Be to, pastaraisiais metais Baltijos šalių dujų rinkoje įvyko reikšmingų pokyčių: sukurta prieiga prie dujų tiekimo ir saugojimo infrastruktūros, įskaitant Inčukalnio saugyklą, Lietuvoje dujų poreikis 2013–2017 metais sumažėjo beveik trečdaliu.
Anksčiau skaičiuota, kad Syderių saugyklos įrengimas kainuotų apie 170 mln. eurų, o dar 140 mln. eurų prireiktų 500 mln. kubų dujų „pagalvei“.
Pernai vasarą pigiau iš įvairių tiekėjų įsigytas SGD, jas išdujinus, Lietuva saugo Inčukalnyje.
Šiuo metu dujos į Lietuvą tiekiamos iš trijų skirtingų šaltinių – Inčukalnio saugyklos, per Klaipėdos SGD terminalą, o „Gazprom“ dujos šalį pasiekia vamzdžiu per Baltarusiją. Preliminariais bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, nuo šių metų pradžios „Gazprom“ dujos sudarė 64 proc. visų Lietuvoje suvartotų dujų, dar 28,5 proc. - iš Inčukalnio, o per SGD terminalą importuota 7,3 proc. dujų.