Nesklandumai paveldint per kelis šeimos narius
Dažniausiai tokios situacijos susiklosto tuomet, kai paveldimas turtas keliauja iš rankų į rankas keliems šeimos nariams, neretai – net per kelias kartas. Ydinga grandinė „užsisuka“ tuomet, kai atsiradus palikimui sutuoktinis ar kitas teisėtas įpėdinis laiku nesikreipia į notarą dėl jo priėmimo, o tokį palikimą pradeda faktiškai valdyti kaip savo nuosavybę. Mirus šiam žmogui, jo įpėdiniams tenka susitaikyti su tuo, jog dalis turto jiems negali būti perleista, nes vis dar laikoma pirmojo mirusio asmens nuosavybe.
Geriausiai situaciją iliustruoja realus pavyzdys: vienturtei dukteriai po motinos mirties kreipiantis į notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo, paaiškėja, jog jai gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik pusei likusio turto. Kita šio turto dalis vis dar laikoma jos velionio tėvo, mirusio gerokai anksčiau nei motina, nuosavybe. Taip atsitiko todėl, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė nei sutuoktinė, nei duktė.
Palikimo priėmimo faktą nustato tik teismas
Visgi tokios situacijos turi išeitį. Pavyzdžiui, jei žmogus atsiradusį palikimą per tris mėnesius priima pradėdamas jį faktiškai valdyti ir naudoti kaip savo, tai reiškia, jog palikimas yra priimtas faktiniu valdymu, kaip vienu iš teisėtų palikimo priėmimo būdų. Tokia aplinkybė įpėdiniui gali padėti įgyti nuosavybės teisę į visą paliktą turtą, tačiau tik tuomet, jei tokį faktinį turto priėmimą patvirtins teismas.
Jau aptartu konkrečiu atveju duktė turėtų kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kitaip tariant, duktė į teismą turėtų kreiptis prašydama nustatyti, kad jos motina dar būdama gyva faktiniu valdymu priėmė velionio tėvo palikimą.
Teismas tokiais atvejais vadovaujasi dviem kriterijais, lemiančiais šį patvirtinimą – veiksmų faktu ir veiksmų pobūdžiu. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius).
Teismui būtini rašytiniai įrodymai
Įpėdiniams, prieš kreipiantis į teismą, tenka atlikti namų darbus: surinkti ir pateikti rašytinius įrodymus. Įrodymai turi patvirtinti, jog pirmojo palikėjo palikimą priėmė jį pergyvenęs sutuoktinis ar kitas asmuo, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti ir naudoti kaip savo.
Rašytiniais įrodymais tokiose bylose gali būti visi duomenys, liudijantys asmens naudojimąsi turtu: informacija apie palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą objekte, kuris yra priimtas faktiniu valdymu; naujai sudarytos sutartys dėl energijos ir komunalinių paslaugų teikimo tam objektui; mokėjimų už tam objektui teikiamas komunalines paslaugas kvitai, banko sąskaitų išrašai.
Siekiant nustatyti, kad asmuo faktiniu valdymu priėmė visą po palikėjo mirties atsiradusį palikimą, užtenka pagrįsti bei įrodyti bent kokios nors dalies palikimo priėmimą.
Jei teismas priima sprendimą, kuriuo nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas (palikimo priėmimas faktiniu valdymu), sprendimui įsigaliojus, galima kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą. Notaras pirmiausiai išduos paveldėjimo teisės liudijimą pačiam palikėjui. Šis liudijimas patvirtins, jog jis yra priėmęs po pirmojo asmens mirties atsiradusį palikimą. Galiausiai, esamam įpėdiniui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą paskutiniam palikėjui priklausantį turtą (su sąlyga, jog nėra kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių).
