Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pastebi, kad prie švedų gebėjimo problemas spręsti suremiant pečius galėjo prisidėti ir gamtos sąlygos.
„Tai – didelės teritorijos ir mažas žmonių tankumas. Kai viename slėnyje gyvenantys žmonės kai kada susitikdavo su iš kito slėnio užklydusiais – jei draugiškai nebendrausi, bus daug problemų“, – svarstė jis.
Viena geriausių vietų gyventi
Kitame Baltijos jūros krante esanti Švedija įvairiuose reitinguose neretai įvardijama kaip viena pažangiausių valstybių pasaulyje.
Kaip pastebima Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros apžvalgoje, Švedijos ilgalaikės ekonominės sėkmės formulė remiasi kapitalistine sistema, kurioje yra daug gerovės valstybės elementų. Šalis jau kelis šimtmečius nėra dalyvavusi jokiame kare.
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame konkurencingumo indekse Švedija užima 7 vietą. Šalis pasižymi stipriomis institucijomis, stabilia makroekonomine aplinka, stipriomis sveikatos apsaugos ir švietimo sistemomis. Ypač aukštas ir dar vienas – technologinio pasirengimo – rodiklis.
Švedija yra viena geriausiai vertinamų, t.y. geriausią reputaciją turinčių šalių pasaulyje, remiantis „RepTrak“ tyrimu.
Remiasi Jantės įstatymu
Kitaip nei Lietuvoje, Švedijoje vyraujanti religija yra liuteronybė. N. Mačiulis sakė, kad jos įskiepytos vertybės yra svarbus šalies ekonominės sėkmės veiksnys.
Kuklumą ir bendruomeniškumą skatinančias vertybes apibendrina vadinamasis Jantės įstatymas. Jo esmė – negalvok, kad esi geresnis už kitus.
„Šios vertybės ir visuomenės funkcionavimo principai padėjo sukurti ne tik labai konkurencingą ir klestinčią ekonomiką, bet, priešingai nei, pavyzdžiui, JAV, užtikrinti, kad ekonominės gerovės vaisiais gali mėgautis visi šalies gyventojai. Švedija ne tik konkurencinga ir turtinga, bet išsiskiria maža socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe“, – DELFI sakė N. Mačiulis.
Susitelkia spręsdami problemas
M. Jurgilas sakė, kad per šimtmečius susiformavusios skandinaviškos kultūrinės normos padeda ieškoti problemų sprendimų.
„Pavyzdžiui, jei reikia priimti kokius nors sudėtingus sprendimus, bendruomeniškumas veda prie sutelktų, racionalių sprendimų, ne tokių populistinių. Kai yra sunku, galima susitelkti. Tarkim, reikia spręsti problemą, kuriai reikia pinigų, galima visiems suremti pečius“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, M. Jurgilas pastebėjo, kad Švedija turėjo nueiti ilgą kelią, kol tapo ta gerovės valstybe, kokia yra šiandien.
„Žinome, kad Švedijoje dideli mokesčiai, valstybės dalis ekonomikoje labai didelė. Tai reiškia išmokas, perskirstymą.
Tačiau prieš maždaug 5 metus atliktas tyrimas parodė, kad didžiausias augimas Švedijoje įvyko iki to laiko, kai išaugo valstybės galia. Jis įvyko būtent dėl to, kad Švedija liberalizavo savo ekonomiką, skatino verslumą. Išeina toks kontrastas: to, ką dabar turime, ką matome, ir to, kas vyko ilgesnėje, 100–150 metų atkarpoje“, – sakė jis.
Prekės ženklų svarba
Dar vienas įdomus aspektas – kad Švedijoje yra nemažai visame pasaulyje žinomų prekės ženklų, pavyzdžiui, „Volvo“, „Electrolux“, „Ericsson“, „IKEA“ ar „H&M“.
M. Jurgilas teigė, kad jie atsirado būtent Švedijoje dėl to, kad to reikėjo verslui.
„Didžioji dalis švediškų žinomų prekės ženklų buvo sukurta tuo periodu, kai socialdemokratai dar nebuvo valdžioje. Kai pradėjo didėti socialdemokratų įtaka, pradėjo didėti mokesčiai, vos ne po 1 proc. punktą kasmet, pradėjo lėtėti Švedijos ekonomikos augimas“, – sakė jis.
N. Mačiulis, savo ruožtu, pabrėžė, kad prekės ženklų gimimui Švedijoje turbūt daugiausiai įtakos turėjo tinkamai funkcionuojanti ir labai kokybiška švietimo sistema.
„Nors pasauliniuose universitetų reitingų viršūnėse Švedijos universitetai nesipuikuoja, tačiau šis faktas daugiau pasako apie pačius reitingus, o ne apie Švedijos švietimo sistemą. Visų pirma, svarbu tai, kad kokybiškas švietimas Švedijoje prasideda ne universitete ar mokykloje, bet ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurios yra prieinamos visiems piliečiams.
Būtent čia suformuojamos tinkamos kompetencijos, pamatai, ant kurių statomos tolimesnės žinios ir įgūdžiai mokyklose bei universitetuose. Žinoma, prie Švedijos sėkmės prisideda ir stabili reguliacinė aplinka, labai maža korupcija, didelis tarpusavio pasitikėjimas, puikiai funkcionuojanti teisinė sistema“, – komentavo ekonomistas.
Sugebėjo įtraukti moteris
Dar vienas didelis impulsas Skandinavijos ekonomikoms, M. Jurgilo manymu, buvo tai, kad jos sugebėjo labai tinkamai ir efektyviai į darbo rinką įtraukti moteris.
„Bent jau Norvegijoje šeimoje turi būti du pilnai dirbantys asmenys. Jei bent vienas nedirba, skurdo nebus, bet gyvenimas prabangus irgi nebus“, – pasakojo jis.
Tai, kad abu šeimos nariai dirba, reiškia tai, kad valstybė turi užtikrinti, jog vaikais bus pasirūpinta.
„Yra tinkami vaikų darželiai, mokyklos, tai suderinama su darbu. Visa tai lemia produktyvų įsitraukimą į darbą, o ne jo imitavimą, bėgiojimą iš vieno darbo į kitą, kad tik jis būtų kuo arčiau mokyklos, nes galvojama, kas vaikus paims. Pripažinkime, to labai daug yra Lietuvoje“, – sakė M. Jurgilas.
Apie Švedijos sėkmės istoriją bus diskutuojama „Didžiosios idėjų ir pokyčių konferencijos” metu.
Ši konferencija yra dedikuota nacionalinei iniciatyvai „Idėja Lietuvai“. Nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“, suvienijusi šalies valdžią, žiniasklaidą, ekspertus ir visuomenę, žengia į naują etapą. Vasario 1 dieną vyksiančioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje", dalyvaujant Lietuvos prezidentei, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui, bus paskelbta pradžia įgyvendinti 3 idėjoms, kurios reikalingos Lietuvai suklestėti per ateinančius 100 metų. Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai.
Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija
Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai
