Apie ką mes čia...
Norėdamas išgarsėti ir nuveikti ką nors prasmingo savo gyvenime, Džejus Bahaduras, gavęs patarimą iš legendinio žurnalisto Seimūro Tolbino, iškeliauja į pavojų kupiną Somalį, kuriame jis tikisi surasti medžiagos būsimai knygai. Tačiau vaikinas net nenutuokia, kuo gali baigtis jo noras papasakoti pasauliui apie žiaurius piratus...
Kūrinio turinys
Somalio piratų tema buvo labai aktuali praeitame dešimtmetyje. Apie tai rašė visi, buvo kuriamos laidos apie situaciją Indijos vandenyne bei netgi pasirodė keli vaidybiniai filmai. Populiariausiu filmu, žinoma, tapo 2013 metais išleista šešiems „Oskarams“ nominuota režisieriaus Paulo Greengrasso juosta „Kapitonas Phillips“, kurioje buvo atskleista laivo užgrobimo situacija bei pateiktos nepalaužiamo kapitono pastangos visais įmanomais būdais išsaugoti žmonių gyvybes.
Ir nors įtempta 2008 metų situacija po tiek laiko nuslūgo, tema vis dar lieka gana aktuali. Todėl asmeniškai man buvo smagu pamatyti populiarios 2011 metais išleistos knygos „Somalio piratai“ ekranizaciją. Tiesa, filmas neturi didelio biudžeto ar galingos Holivudinės studijos užnugario, todėl tikėtis iš jo panašaus vaizdo kaip iš mano jau minėto 2013 metų filmo, tikrai nereikia. Tai paprastas, netgi sakyčiau televizijai skirtas projektas, kuris ganėtinai įdomiai atskleidžia vieno žurnalisto kelionę į Somalį.
Filmas susideda iš kelių etapų. Pirmas – susipažinimas su pagrindiniu juostos herojumi Džejumi, kuris ieško gyvenimo prasmės ir būdo save realizuoti vardan didesnio tikslo. Tai visiškai aiškus ir motyvuotas veikėjas, kuris nesukelia jokių papildomų klausimų. Antruoju etapu tampa pati kelionė į tolimą šalį, jos kultūros pažinimas ir, žinoma, susidūrimas su pavojais, kurie, beje, filme nėra jau taip labai gąsdinantys. Tame pačiame 2017 metų filme „Baris Sylas: Amerikos sukčius“ buvo daugiau baisių momentų nei šitame pasakojime. Finalinis etapas yra apie grįžimą namo ir Džejaus svarbą valstybei, kuriai yra įdomus jo tyrimas, susijęs su piratais.
Iš pliusų paminėčiau ir tai, jog man visai patiko žurnalisto darbo specifikos pateikimas bei kelis kartus pabrėžta mintis apie tai, koks visgi pavojingas yra šis darbas.
Ir viskas. Daugiau nieko šis filmas negali pasiūlyti, kaip tik pagrindinio herojaus veiksmų stebėjimą iš šono. Tai nėra blogai, bet asmeniškai man norėjosi bent jau kažkiek įtampos ir veiksmo, kuris tikrai pasodrintų bendrą pasakojimo koncepciją ir pagyvintų pačią peržiūrą. Visgi filmo trukmė beveik dvi valandos. O čia yra tiesiog kelionė iš taško A į tašką B ir atvirkščiai.
Veikėjų filme yra, bet, deja, nėra taip, kad kiekvienas iš jų spinduliuotų charizma bei leistų su jais susipažinti arčiau. Jie labiau atliko statistų funkciją, kurie tiesiog papildė siužetinę liniją, kad pagrindinis herojus galėtų evoliucionuoti kaip asmenybė.
Tai nėra blogas filmas, bet ir nėra tas kino projektas, kurį rinkčiausi žiūrėti antrą kartą, ir tuo labiau kino salėje. Todėl pasižiūrėti jį galima, bet manau, jog nieko neprarasite, jeigu jį praleisite. Ypač, kad šia tema turime labai stiprų „Kapitoną Phillips“.
Techninė juostos pusė
Daug čia kalbėti apie techninius filmo sprendimus nenoriu, nes jų nėra tiek ir daug. Iš pliusų paminėčiau labai gerai atrodančias lokacijas bei tų šalių grožį, kuriose buvo filmuota ši juosta. O tai yra Kenija, Somalis, Pietų Afrikos Respublika ir Sudanas.
Kameros darbas standartinis tokiems filmams. Nieko ypatingo nėra, tik keli itin gražūs panoraminiai vaizdai ir dar kelios ganėtinai neblogai sukaltos įtampos kupinos scenos su išpuoliu prieš taikius žmonės. Visur kitur – viskas paprastai, bet tvarkingai.
Garso takelis labai prastas. Visiškai jokių įtraukiančių skambesių čia nėra, o kai buvo kuriamos įtemptesnės scenos, muzika joms ne tik, kad nepadėjo, bet dar ir kažkiek sumenkino.
Montažas paprastas, bet užtat istorija turėjo vientisą siužetinę liniją, todėl visumoje nebuvo čia šokinėjimų, kas sugadintų peržiūrą. Garso montažas visiškai neypatingas.
Aktorių kolektyvinis darbas
Sveikinu aktorių Evaną Petersą, kuris atliko visai neblogą vaidmenį. Man šis vaikinas patiko dar nuo pirmųjų „Amerikietiškos siaubo istorijos“ sezonų, o savo simpatiją užvirtino pasirodydamas Gyvsidabrio rolėje „Iksmenų“ frančizėje. Čia jis buvo kažkiek kitoks, labiau susikoncentravęs ties savo personažu. Buvo malonu žiūrėti į jo pastangas.
Kiti aktoriai, kurie irgi palieka malonų įspūdį, tai Barkhadas Abdi. Ironiška, bet aktorius vaidino Somalio piratą Paulo Greengrasso filme „Kapitonas Phillips“. Čia jis atliko ne antagonisto vaidmenį, bet ir su juo jis susidorojo pakankamai gerai.
Nuvylė Alo Pacino pasirodymas. Aktorius suvaidino vos keliuose epizoduose, nors visur buvo akcentuojama apie jo didelį vaidmenį. Na, nieko, šiais metais jis pasirodys Martino Scorseses filme „Airis“. Bent tada bus galima pasimėgauti jo talentu.
Verdiktas
„Somalio piratai“ – paprasta, bet kartu įtraukianti istorija su neblogu aktorių kolektyvu apie pavojingą žurnalistų darbą atsidūrus mirtį nešančioje zonoje. Tačiau tai nėra tas filmas, kuris galvoje įstrigs ilgam, nes jame trūksta nemažai biografinėms dramoms būdingų elementų.
