Visuomenei pateiktas derinti įstatymo projektas, pagal kurį gydytojas, pacientui išrašydamas kompensuojamąjį vaistą bendriniu pavadinimu gydymui pirmą kartą ar po pertraukos, recepte turėtų nurodyti žymą „Pirmas paskyrimas“, o vaistinės tokiais atvejais, tai yra naujiems pacientams, būtų įpareigotos išduoti pigiausius vaistus ir taip parduotų daugiau pigesnių vaistų.
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, taip siekiama skatinti generinių vaistų vartojimą ir padidinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina bei siektų tapti pigiausiu vaistu kainyne, įtrauktu tuo pačiu bendriniu pavadinimu.
„Daugelis žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodai kokybiški ir atitinkantys keliamus reikalavimus. Skirtis gali tik pakuotė, tablečių spalva ar forma, tai yra išorė. Tad siekiant, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti“, – pranešime spaudai cituojama viceministrė K. Garuolienė.
Jos teigimu, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui yra pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad šio įsakymo projekte siūlomas prierašas „Pirmas paskyrimas“, būtų tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikėtų išduoti pigiausią tos grupės vaistą.
Vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su užrašą „Pirmas paskyrimas“, pacientui turėtų parduoti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės – pavyzdžiui, vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių. Šiuo atveju siūloma leisti parduoti kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą, kurį galima nepažeidžiant vidinės pakuotės padalinti taip, kad būtų išduotas recepte nurodytas arba jam panašus kiekis.
SAM atkreipia dėmesį, kad tokia tvarka ne naujiena Europoje – tokia praktika taikoma Latvijoje. Be to, tokia tvarka buvo taikoma ir kai kuriose kitose šalyse, skatinant aktyvesnį racionalų vaistų vartojimą renkantis generinius.
Jei projektui bus pritarta, numatoma, kad jis galėtų įsigalioti 2018 m. balandžio 1 dieną.
Sulaukė ir kritikos
Parlamentarė, opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė tokius siūlymus vertina kaip nepasitikėjimą medikais. Ji sutinka, kad žmogui, kuris nevartojo kažkokios konkrečios paskirties vaisto iki šiol, galbūt ir logiška būtų pasirinkti patį pigiausią vaistą, pabandyti jį, ir jeigu netiks, tada ieškoti kažkokių kitų brangesnių.
„Betgi visokiausių situacijų būna: yra žmonės, kurie yra alergiški, yra žmonės, kurie vartoja kažkokius kitokius vaistus, yra kažkokios kitos būklės, tai jie turėtų kartu su mediku pasitarę ir nutarti. Nes medikas turi patirtį, žino, kaip sekėsi jo kitiems pacientams kažkokius konkrečius vaistus vartoti, kad ir tą patį pigiausią generiką, ir iš tos patirties turbūt yra geriau daryti kažkokias išvadas negu, kad automatu pasakyti, kad „jei jau esi naujokas, tai tada imk tuos „vilnonius triusikus“ ir kitaip negali būti“, - ironizavo I. Šimonytė.
Pasak parlamentarės, Skandinavijos šalyse yra taip pat skatinama vartoti generinius vaistus. Ji patikino, kad iš principo tame nematanti problemos, ir sutinka, kad „kartais žmonės pas mus turi kažkokius įsitikinimus, kad visi generikai yra kažkokiu būdu blogi, ir jų niekada nevartos“.
„Bet juk valstybės kompensacija yra tokia pati, ji yra apskaičiuota pagal pigiausią grupėje esantį vaistą, tai ką žmogus bepasirinktų valstybės išlaidos yra tokios pačios. Taip valstybė gali norėti ilguoju laikotarpiu pasiekti kažkokių generikų vartojimo tikslų, bet tą logiškiau bandyti pasiekti per įvairias minkštas priemones – per pacientų ir medikų švietimą, negu ateiti ir pasakyti: nuo šiandien Jūs visi, kurie pradedate vartoti naujus vaistus, eikite būtinai pirkti pigiausio vaisto, na o jeigu netiks, tada pagalvosime, ką su jumis daryti. Gal leiskite pacientui su daktaru nuspręsti šituos dalykus“, - sakė I. Šimonytė.
Gydytoja mato pliusų
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė paaiškino, kad medikai jau ir dabar rinkdami duomenis apie pacientą išsiaiškina tai, kokius vaistus jis yra vartojęs, tad pažymėti recepte, jei vaistas skiriamas pirmą kartą nebūtų sudėtinga. Dar daugiau, pasak medikės, tokia žyma padėtų gydytojui sekti, kiek laiko vartojamas vaistas.
„Pavyzdžiui yra situacijų, kai skiriamas tarkim klopidogrelis. Ir mes, šeimos gydytojai, paskui turime sekti, nes tik aštuonis mėnesius jis yra kompensuojamas. Jeigu bus pažymėta, kada jam jis yra pirmą kartą išduotas, tai mums netgi palengvintų šitą dalyką. Mes žinotume, kada aštuoni mėnesiai praeina“, - sakė J. Dūdienė.
Bet, pasak šeimos gydytojos, labiausiai palengvinimas santykyje tarp gydytojo, paciento ir visų kompensacijų pasijustų, jei elektroninės sveikatos pagalba kompensacijos nukeltų į vaistinės skaičiavimą. Tas pirmo karto pažymėjimas netgi pasitarnautų vaistų tolesniam išrašymui.
„Jei mes žiūrime kitą pusę, kokį vaistą pasirinkti, kad jis būtų privalomu būdu pats pigiausias skirtas, tai reikėtų vertinti, galbūt, jau iš pasirinkimo laisvės pusės, gal čia jau teisiniai dalykai prasideda. Bet mes, gydytojai, skiriame veikliąją medžiagą, o toliau jau - kainos dalykai, tai čia jau yra socialinė pusė, ir aš esu giliai įsitikinusi, kad ne gydytojai turėtų tai spręsti“, - sakė J. Dūdienė.
Pacientų mintis, kad galbūt pigiausias vaistas su ta pačia veikliąja medžiaga nėra tiek kokybiškas, kaip brangesnis, gydytoja vertino, kaip nuogąstavimus.
„Yra pakankamai kokybiškų vaistų, kurie tikrai nekainuoja didelių pinigų. Iš šitos pusės čia reikėtų žiūrėti, kas tam pacientui geriausiai tinka. Jam gali puikiausiai tikti ir pigus vaistas, nebūtinai reikia rinktis labai brangų, bet norint tą atrinkti, praeina kažkiek laiko. Reikia pasižiūrėti po mėnesio, po dviejų, po trijų, vis tiek jis sugrįžta pas savo šeimos gydytoją, ir tada matysis, ar jam tiko tas vaistas, ar ne, jeigu jam netiks, reikia ieškoti kito“, - sakė J. Dūdienė.
Pasak medikės, nėra tokios aiškios taisyklės, kad jei vaistas pigus, jis neveiks.
„Kiekvienam pacientui yra individualus poveikis, ir ar tam žmogui tiks tas vaistas, mes to neatsakysime iškart paskyrę. Jam gali ir brangus vaistas netikti, tada reikės ieškoti, ar kitos molekulės, kitą veikliąją medžiagą paskirti. Bet kuriuo atveju mes po paskirto gydymo tik, kai gydysis pacientas, tik po to mes žinosime, ar veikia tas vaistas, ar ne“, - aiškino J. Dūdienė.