Netoli stotelės, bet vidury judrios gatvės, „numiršta“ troleibusas. Vairuotoja išleidžia keleivius, bet rūpestingai palinki – tik atsargiai eikite per gatvę...
Kaimynai ne tik pasisveikina, bet ir pakalbina, paklausia, kaip sekasi, kaip namiškiai.
Keturkojo draugo kiemo draugų šeimininkai tampa ir tavo draugais – jei pradedi pokalbį, visada sulauksi atsakymo.
Kai vyko beatifikacija, nepažįstami žmonės susikibo rankomis bendrai maldai. Tikiu, kad atvykstantis popiežius Pranciškus atneš tokį patį, ir gal net dar didesnį, stebuklą.
Kaimuose žmonės ne tik pasilabina, bet ir draugiškai pasisiūlo pavežėti, padovanoja atliekamų sodinukų, apsikeičia gėlių sėklomis, sukviečia visus kaimynus drauge švęsti Joninių, Žolinių.
Nekaltas prašymas pažymėti bilietą tampa dviejų greta sėdinčių nepažįstamųjų pokalbio priežastimi autobuse. O tada aptariamos ir kainos, ir politika...
Puikiai veikia mažųjų bibliotekėlių tinklas – bent jau Vilniaus didieji mikrorajonai turi po vieną ar net du knygų namelius, ir žmonės noriai dalinasi skaitytomis knygomis su kitais be jokio atlygio.
Tas pats pasakytina apie savanoriavimą – dygsta įvairios VšĮ, ir žmonės stengiasi: dėl gyvūnų, dėl ekologijos, dėl miškų išsaugojimo, dėl vienišų senukų.
Jaunimas – kaip niekada pilietiškas. Kiek teko dalyvauti įvairiose akcijose, protestuose – vien jauni veidai. Ir tai suteikia vilties.
Žmonės, man regis... mums pavyko.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.