Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad kruvinąją sausio 13-sios naktį Lietuvos laisvę gynę žmonės – vyrai, moterys ir vaikai – buvo drąsūs ir ištikimi savo vertybėms.
„Buvo baimės, bet nebuvo savanaudiškumo. Tik dėl jų pasiaukojimo ir ryžto šiandien esame laisvi. Alkis laisvei ir toliau turi sklisti ir pasiekti jau laisvoje žemėje gimusių ir į laisvą šalį atvykusių mūsų valstybės žmonių protus ir širdis. Nėra santvarkos, kuri galėtų suteikti daugiau, nei visuomenė grįsta laisve ir demokratija“, – sakė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
Švento Sosto santykių su valstybėmis sekretorius, arkivyskupas Polas Ričardas Galageris, kalbėjęs iškilmingo minėjimo metu, prisiminė, kad likus vos dviem dienoms iki tragiškų įvykių Jonas Paulius II nusiuntė telegramą kardinolui Vincentui Sladkevičiui, kurioje išreiškė savo solidarumą su lietuvių tauta: „Po to, kai Vilniuje žuvo žmonės, popiežius savo sekmadienio kalboje viešai išreiškė susirūpinimą ir patikino Lietuvos žmones, kad jis kentėjo ir meldėsi kartu su lietuvių tauta.“
Pasak arkivyskupo P. R. Galagerio, šios dienos minėjimas skirtas švęsti laisvę, prisiminti laisvės gynėjus: „Jie mums primena, kad mes privalome dirbti daug ir sunkiai, kad išsaugotume laisvę. Tikroji laisvė nereiškia leidimo daryti tai, ko mes norime. Tikroji laisvė suteikia mums galimybę siekti gėrio ir gėrio ne vien tik pavieniams žmonėms, bet ir visai visuomenei.“
1990–1992 metų Latvijos Liaudies fronto pirmininkas, Latvijos Respublikos Saeimos narys, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys Romualdas Ražukas pabrėžė, kad 1991 m. sausio įvykiai dar kartą tampriai surišo Lietuvos ir Latvijos tautų likimus: „Sausis Vilniuje padėjo mums pasiruošti, būti pasiruošusiems Rygos gynimui, kad mūsų priešai negalėtų mus netikėtai užpulti. Ir paskui jau sausio 20 dieną, kada kruvini įvykiai vyko Rygoje, prie mūsų Vidaus reikalų ministerijos ir visas pasaulis dar kartą pamatė, ko galima sulaukti iš Maskvos reakcijos, ir tai turbūt padėjo Lietuvai išlaikyti šitą reakcijos spaudimą.“
Minėjime kalbėjęs 2013 metų Laisvės premijos laureatas, politinis kalinys, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas ir leidėjas arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pabrėžė, kad Lietuva bus gyva, jei turėsime žmonių, mąstančių ne tik apie sotų gyvenimą ir ne tik apie save. Atliepdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui sukurtai programai „Idėja Lietuvai“ pasiūlė savo idėją: „Kviečiu visus Lietuvos žmones, kuriems ne vis tiek išsivaikščioja ar klesti Lietuva, budėti ir saugoti šias keturias kolonas – Dievą, Lietuvą, šeimą ir moralę. Jei šios kolonos bus tvirtos, tuomet būsime pajėgūs atsiliepti į visus dabarties iššūkius, tarp jų ir į emigracijos iššūkį. Jei šių kolonų nepaisysime, tuomet visos gražios idėjos ir liks idėjomis be laukiamų vaisių.“
Skautė Justina Lukaševičiūtė iš Kovo 11-osios salės tribūnos jaunimo vardu dėkojo kovotojams už Lietuvos laisvę: „Šiandien dėkoju jums – savo broliams ir sesėms, žmonėms, kurie stovėjo tenai, žmonėms, kurie nepamiršta ir kasdien ateina, kiekvienais metais stovi prie laužų ir primena kiekvienam. Ačiū jums, kad atnešėte, išsaugojote ir perdavėte mums – jaunajai kartai šią laisvę, kad galėtume ją saugoti, ugdyti, puoselėti ir dalytis lyg amžinąją ugnį, amžinąją laisvę.“
Tragiški sausio 13-osios įvykiai Vilniuje padėjo pasiruošti Rygos gynybai, Lietuvai minint Laisvės gynėjų dieną sako Latvijos parlamentaras, Baltijos Asamblėjos prezidiumo atstovas Romualdas Ražukas.
„Mūsų valstybių, mūsų tautų likimai surišti ir 1991 metų sausio įvykiai dar kartą tampriai surišo mūsų likimus. Kiekvienas įvykis Vilniuje sąlygoja nutikimų grandinę Rygoje ir atvirkščiai“, – šeštadienį Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime sakė A. Ražukas.
Anot A. Ražuko, Latvija įdėmiai sekė įvykius Vilniuje ir po sovietų išpuolio prie televizijos bokšto visiems Laisvės fronto nariams buvo perduota žinia skubiai rinktis į Rygą, buvo pasiruošta svarbių objektų gynybai.
„Kada apie ketvirtą valandą įvyko tragedija Vilniuje, mes iš karto visiems Latvijos liaudies fronto nariams, atvirai, ir Latvijos radijo pirmoje programoje pranešėme: 14 valandą, po dešimties valandų visi turi būti Rygoje. Ir visa Latvija pajudėjo, pajudėjo todėl, kad Vilniuje žmonės išlaikė šitą užpuolimą“, – kalbėjo A. Ražukas.
„Faktiškai, sausis Vilniuje padėjo mums pasiruošti, būti pasiruošusiems Rygos gynimui, kad mūsų priešai negalėtų mus netikėtai užpulti“, – pabrėžė Latvijos parlamentaras.
Savo kalbą jis baigė linksma istorija iš 19 amžiaus pabaigos latvių klasiko Jekabo Janševskio palikimo.
„Jis labai gražiai aprašė gyvenimą Lietuvos pasienyje, Latvijos pusėje. Gerbiamasis klasikas klausia, prašom pasakyti, ar jūs žinote, kuo skiriasi lietuvių elgeta nuo latvių elgetos? Nežinote. Ir jis pat atsakė, niekuo daugiau, tik tuo, kad vienas eina iš Šiaulių, į kitas į Šiaulius. Dėkui. Būsime kartu“, – pasisakymą užbaigė A. Ražukas.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.
Savo ruožtu vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų įvyko iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Laisvės gynėjų dienos 27-osioms metinėms paminėti.
Kreipdamasis į renginio dalyvius V. Pranckietis sakė, kad „žemę, ant kurios dabar stovime, vos prieš dvidešimt septynerius metus raižė tankų vikšrai ir automatų vamzdžius palikę šoviniai, mynė priešiškai nusiteikusių kareivių batai. Šiandien stovime ant šios aikštės grindinio susikaupę, tačiau ramūs širdyse. Ši ramybė yra laisvės gynėjų iškovota pergalė“.
„Už juos mes šiandien keliame Lietuvos valstybės vėliavą - už laisvės gynėjus. Už tuos, kurie gyveno Lietuva, kurie savo meile ir laisvės troškimu dalijosi su kitais ir juos įkvėpė, kurių drąsa buvo pavyzdžiu. Už tuos, kurie dėl Lietuvos paaukojo savo gyvenimus. Tai lietuviai, kurie trispalvę nešėsi širdyse, turėdami tikslą, kad ji plevėsuotų kasdien, skelbdama tautos, valstybės ir minties nepriklausomybę“, – iškilmingoje Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje sakė Seimo vadovas.
Baigdamas kalbą, V. Pranckietis ragino visus būti vieningus ir toliau kuriant Lietuvos ateitį, kaip buvome vieningi sausio 13-ąją.
Renginyje dalyvavo Lietuvos valstybės gynėjai ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Lietuvos Respublikos vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, sostinės svečiai ir vilniečiai.