Taip galima spręsti iš 35 valstybes vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) paskelbtų duomenų.
Per metus lietuviai iš viso vidutiniškai dirba 1 885 valandas. Per mėnesį vidutiniškai yra 21 darbo diena (beje, 2018 m. gruodį jų bus tik 18). Taigi, per vieną darbo dieną vidutiniškai dirbame beveik 7,5 val. Tai yra daugiau nei bendras EBPO vidurkis.
Daugiausia valandų per metus dirbama Meksikoje (2 255), Kosta Rikoje (2 212) ir Pietų Korėjoje (2 069). Beje, ir latviai (iš viso 1 910) per metus dirba 25 val. ilgiau nei lietuviai, o estai (1 885) – 30 val. trumpiau už lietuvius.
Verta prisiminti, kad, Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius („į rankas“), Lietuvoje buvo 667 Eur, Latvijoje 674 Eur, o Estijoje 968 Eur.
Trumpiausiai iš visų organizacijos šalių dirbama Vokietijoje (1 363), Danijoje (1 410) ir Norvegijoje (1 424).
Vidutinis metinis dirbtų valandų skaičius apibrėžiamas kaip realiai dirbtų valandų skaičius padalintas iš vidutinio per vienerius metus dirbusių asmenų skaičiaus.
Į realiai dirbtas valandas įskaičiuojamas įprastas etatinis darbo laikas, papildomas darbas, atlyginami ir neatlyginami viršvalandžiai ir kt. Iš šio skaičiaus atimamos nedarbo ir švenčių dienos, kasmetinės atostogos, laikinas nedarbingumas, motinystės, tėvystės atostogos ir kt.
Lietuvos darbo kodekse numatyta 15 švenčių dienų, dalis iš jų visada yra sekmadieniais.
Tai nėra pats didžiausias skaičius – pvz., Pietų Korėjoje ir Japonijoje jų yra po 16, o štai Indijoje ar Kolumbijoje – po 18. Mažiausia šventinių dienų yra Meksikoje – 7. Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose ir Vengrijoje – po 8.
Skirtingose šalyse taip pat skiriasi metinių ar vaiko priežiūros atostogų trukmė. Pvz., JAV darbuotojams įstatymiškai nėra garantuojamos apmokamos kasmetinės ar vaiko priežiūros atostogos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka, pasidalijęs naujausia EBPO statistika, atkreipė dėmesį į tam tikrus dėsningumus.
„Lentelė pasirodė šiaip įdomi, nes ji parodo, kad skurdesnėse šalyse žmonės dirba daugiau valandų, o turtingesnėse – mažiau. Lietuva atrodo vidutiniškai – dirbame kiek ilgiau nei EBPO vidurkis. Tai irgi iš dalies atspindi mūsų išsivystymo lygį.
Kiek nustebino JAV. Čia dirba irgi gana daug, nors amerikiečiai gyvena ne blogiau nei danai, kurie dirba bene mažiausia.“
Pašnekovas svarstė, kad skurdesnėse šalyse darbuotojams nepakanka įprastinių 8 darbo valandų per dieną, kad jie užsidirbtų pakankamai pinigų pragyvenimui. Taigi čia dirbama daug papildomo darbo.
„Vaiko priežiūros atostogų įtaka neturėtų būti didelė vertinant visus darbuotojus ir vidutinį jų karjeros laiką, kuris gali siekti 40 metų. Tik palyginti nedidelė visų dirbančiųjų dalis naudojasi motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogomis.
Jis teigė negalintis tiksliai pasakyti, kodėl latviai per metus dirba vidutiniškai 25 val. daugiau nei lietuviai. Galbūt tai susiję su didesniu šventinių dienų skaičiumi Lietuvoje.
„Nesakyčiau, kad lietuviai nėra darbščiausi, nes tada reikėtų sakyti, kad vokiečiai ir danai, nėra darbštūs. Galbūt priešingai – tose šalyse darbas organizuojamas geriau, nešvaistomas laikas, nes gali sėdėti darbe dvi valandas prabūti feisbuke. Be to, kitur yra aukštesnės technologijos, ten per trumpesnį laiką galima pagaminti daugiau.
Gal tada nėra poreikio kaip, pvz., Meksikoje imtis papildomų darbų. Gyvendami geriau, žmonės labiau vertina poilsį ir laisvalaikį. Tai yra bendra tendencija – turtingesnėse šalyse ekonomikos geresnės, žmonės dirba mažiau, bet uždirba daugiau ir gyvena geriau“, – apibendrino patarėjas.
Neparodo tikros situacijos?
„Šiaip atrodome nelabai kaip, bet neblogiausiai. Matome, kad, pvz., lenkai – aš pati buvau nustebusi – dirba dar daugiau valandų nei mes. Tačiau, aišku, tai neatspindi realios situacijos.
Jeigu padarytume kokią apklausą, ar paklausytume, ką, pvz., per radijo laidas kalba žmonės, tai išgirstume, kad viršvalandžiai tikrai ne visi fiksuojami. Jei būtų fiksuojami, vaizdas tikrai būtų blogesnis“, – įsitikinusi pirmininkė.
Jos nuomone, „Doing Business“ konkurencingumo reitinge pastaruoju metu pakilo keliomis vietomis į viršų būtent dėl darbo laiko reguliavimo ir darbo užmokesčio nustatymo.
„Darbo laikas buvo ir dabar darosi vis svarbesnis. Naujame Darbo kodekse taip pat. Žmonės, kaip sakyt, pabudo ir keliasi. Jie vis dažniau klausia dėl darbo laiko režimų, dėl suminės darbo laiko apskaitos, kuri praktiškai yra būdas nemokėti viršvalandžių.
Dabar jaučiame, kad žmonės renka parašus, nesutinka įvesti. Bet, žinote kaip, kolektyviai gintis nepripratę, o kai pakviečia individualiai į personalo skyrių, tai žmogus pasiduoda ir pasirašo. Vyksta dabar ir darbo sutarčių pakeitimai, darbo tarybos įdomus laikas. Žiūrėsime, ką pamatys Darbo inspekcija“, – komentavo G. Gruzdienė.
