Nuo šių metų pradžios Rumunijoje dauguma darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų (pensijos ir sveikatos draudimo) buvo sujungtos į vieną darbuotojo įmoką, kuriai nustatytas 35 proc. tarifas.
Iki 2018 metų šalyje darbuotojo socialinio draudimo įmokų tarifas buvo 16,5 proc., o darbdavio – 22,75 proc. Jos buvo mokamos nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Kaip pastebi SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, dar 16 proc. dirbantis Rumunijos gyventojas sumokėdavo gyventojų pajamų mokesčio (nuo algos, atmetus socialinio draudimo įmokas, priešingai negu Lietuvoje).
„Vidutinį darbo užmokestį gaunančio darbuotojo darbo mokesčiai sudarydavo apie 43 proc. visų darbdavio patiriamų darbo jėgos sąnaudų. Lietuvoje darbo mokesčių naštos dydis yra arti 42 proc., tad šiek tiek mažesnis“, – komentavo jis.
Kaip rašoma profesinių paslaugų bendrovės „EY“ parengtoje apžvalgoje, nuo šių metų pradžios darbuotojas Rumunijoje mokės 35 proc. socialinio draudimo tarifą, į kurį įeina sujungti darbuotojo ir darbdavio pensijos ir sveikatos draudimo įmokų tarifai.
Darbdaviui liko minimali 2,25 proc. nedarbo, ligos ir nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo įmokų tarifo dalis.
Gyventojų pajamų mokesčio tarifas Rumunijoje sumažintas nuo 16 iki 10 proc.
Kaip paaiškino T. Povilauskas, šis sumažinimas yra grynai techninis ir skirtas vien tam, kad sujungus socialinio draudimo įmokas nei galutinė nuo atlyginimo sumokamų mokesčių suma, nei darbuotojo „į rankas“ gaunama suma nepasikeistų.
Žada prie klausimo grįžti
Įgyvendinti panašią mokesčių nuo atlyginimo pertvarką praėjusių Seimo rinkimų kampanijos metu žadėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. To tikėtasi iš Finansų ministerijos pernai planuotos mokesčių reformos, bet, pristačius jos gaires, paaiškėjo, kad planų atsisakyta.
Premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad nesiryžta rizikuoti, nes ne visi darbdaviai užtikrintų tą pačią algą.
V. Šapoka anksčiau yra sakęs, kad darbuotojo ir darbdavio įmokos daugiau jokioje kitoje šalyje nėra sujungtos.
Vis dėlto iš naujausių S. Skvernelio pasisakymų atrodo, kad prie įmokų sujungimo bus grįžtama 2018 metais. Pasak jo, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su mokesčių ir pensijų sistemų pertvarkomis.
„Aplenkė mūsų vėžliukus“
Komentuodamas rumunų pertvarką ekonomistas Raimondas Kuodis prisiminė, kad apie poreikį sujungti „Sodros“ įmokas prieš 15 metų sakė dar Algirdui Mykolui Brazauskui.
„Rumunai nušluostė nosį mūsų vėžliukams, kurie atsikalbinėja, kad pasaulyje taip nėra“, – sakė jis.
R. Kuodis pastebėjo, kad argumentas, jog „daugiau niekur kitur taip nėra“ ir iki Rumunijos žingsnio buvo nieko vertas.
„Visi ekonomistai, kurie užsiima viešąja ekonomika, mokesčiais, visada sakė, kad tas atskyrimas yra dirbtinis ir turi neigiamą pusę, nes potencialiai sukuriamas mechanizmas šešėliui tarpti.
Lietuvoje daug metų žmonės nesupranta, kas moka mokesčius. Politikai irgi nesupranta, daugiausia – dėl teisininkų kaltės, nes šie ekonomikos nesimokė ir jiems atrodo, kad jei paskyrei kam nors mokėti mokestį, tai jis jį ir moka.
Ekonomistas žiūri šiek tiek plačiau. Pavyzdžiui, vartojimo mokesčius (akcizus, PVM) moka vartotojai, o ne koks nors „Orlen“, kuriuo paskui džiaugiasi premjeras, kaip didžiausiu mokesčių mokėtoju Lietuvoje. „Sodros“ mokesčius, nesvarbu, kaip jie išdalinti, sumoka darbuotojas iš savo algos“, – DELFI sakė ekonomistas.
Pažiūrėsime, kaip seksis
T. Povilauskas pastebėjo, kad dabar Lietuva gali stebėti, kaip rumunams pavyks užtikrinti, kad darbuotojų „į rankas“ gaunamos algos nesikeistų.
„Reikia palaukti kelis mėnesius, nes kur buvo pagrindinis klausimas – ar tinkamai bus perskaičiuojami atlyginimai. Ar darbdaviai pakels „ant popieriaus“, kad darbuotojas „į rankas“ gautų tiek pat“, – DELFI sakė jis.
Šiai minčiai pritarė ir R. Kuodis.
„Sąžiningiems darbdaviams nėra jokio skirtumo, kaip išdalinti tie mokesčiai. Nesąžiningiems bus galvos skausmas, kaip parodyti žmogaus realias pajamas“, – pridūrė jis.
T. Povilauskas priminė, kad pagrindinė socialinio draudimo įmokų sujungimo nauda yra paprastumas ir skaidrumas.
„Darbuotojas geriau supranta, kiek jis sumoka mokesčių, nes, kai socialinio draudimo įmokos yra išskaidytos darbuotojui ir darbdaviui, darbuotojui dažnai neįdomu, kiek už jį mokesčių sumoka darbdavys, ir tai didina pačių darbdavių norą slėpti tikrąjį darbo užmokestį.
Tuo atveju, kai visas socialinio draudimo mokestis gula ant darbuotojo pečių, jis geriau suvokia, kiek iš viso mokesčių sumoka, todėl tampa daug reiklesnis valdžios institucijoms, perskirstančioms jo sumokėtus pinigus.
Akivaizdu, kad valdžiai parankesnis išskaidytų socialinio draudimo įmokų scenarijus, nes keisti darbuotojo, o ne darbdavio įmokos tarifą kur kas sudėtingiau. O darbdaviams toks pokytis naudingas, nes nuo jų nukrinta atsakomybė būti tarpininkams tarp valdžios ir darbuotojo“, – dėstė SEB vyriausiasis analitikas.
MMA padidėjo tik „ant popieriaus“
T. Povilauskas dar pastebėjo, kad Rumunijoje nuo 2018 nustatyta 409 eurų minimali mėnesinė alga (MMA) realiai nėra didesnė už 400 eurų MMA Lietuvoje.
„Rumunijoje MMA gaunančio asmens alga „į rankas“ yra 250 eurų, o Lietuvoje – 361 euras. Atitinkamai darbdavio sąnaudos Rumunijoje yra 418 eurų, o Lietuvoje – 525 eurai. Tad teigti, kad Lietuvoje MMA ar vidutinis darbo užmokestis jau mažesnis negu Rumunijoje, yra netikslu“, – sakė jis.
