aA
Nors pirmosios ponios titulas skamba kaip ypač trokštamas statusas, toli gražu ne visos moterys, kurioms teko šis vaidmuo, buvo be išlygų patenkintos einamomis pareigomis ir savo likimu. Tarkim, Louisa Adams (6-ojo JAV prezidento sutuoktinė) kartą yra pasakiusi, kad name, kuriame jai prisiėjo gyventi, buvo kažkas, neišpasakytai slėgęs jos dvasią, kažkas, dėl ko ten niekada nesijausdavo kaip namie.
Pirmosios JAV ponios
© Vida Press

Kaip rašoma svetainėje thelist.com, L. Adams anaiptol nebuvo vienintelė, kuriai Baltieji rūmai nenustojo būti svetimi. It uždarytos į narvelį jautėsi nemenkas būrys juose gyvenusių pirmųjų šalies ponių. Gal kaip tik šis jausmas ir vertė neseniai Baltuosiuose rūmuose šeimininkavusią Michelle Obamą bent trumpam ištrūkti kad ir prekybos centrus ar viešojo maitinimo įstaigas, tokias kaip „Target“, „Petco“ ar „Chipotle“. Toliau straipsnyje išvardyta nemažai intriguojančių faktų, bylojančių apie tai, kokia laimė ar nelaimė yra būti JAV prezidento žmona.

Louisa Adams
Louisa Adams
© Vida Press


Tikslaus ir tvirto atsakymo į klausimą, iš kur kilo žodžių junginys „pirmoji ponia“, pateikti, deja, neįmanoma. Pavyzdžiui Dolley Madison (4-ojo JAV prezidento žmona) buvo vadinama „ponia Madison“. Tik po jos mirties 1849 metais pasklido legenda, neva prezidentas Zachary Tayloras, reikšdamas savo susižavėjimą šia asmenybe, įvardijo ją kaip tikrąją pirmąją ponią.

Julia Tyler
Julia Tyler
© Vida Press

10-ojo šalies prezidento Johno Tylerio žmona Julia, anot šaltinių, bent 1844 metais tikrai buvo vadinta ponia prezidentiene. O 1858 metais, kai Baltųjų rūmų šeimininkės pareigas ėjo žmonos neturėjusio 15-ojo prezidento Jameso Buchanano dukterėčia Harriet Lane, leidinys „Harper's Weekly“ praminė ją Baltųjų rūmų ponia. Tik kiek vėliau vienas Franko Leslie leidžiamo laikraščio „Illustrated Newspaper“ žurnalistas pavadino ją pirmąja šalies ponia.

Harriet Lane
Harriet Lane
© Vida Press

Ir vis dėlto šis terminas prigijo tik tada, kai 1877 metas šiais žodžiais buvo pavadinta 19-ojo JAV prezidento Rutherfordo B. Hayeso žmona Lucy (dėl savo raginimo susilaikyti nuo alkoholio Baltuosiuose rūmuose taip pat vadinta Limonadine Lucy).

Pirmajai šalies poniai galiojančias taisykles, galima sakyti, padiktavo 1-ojo JAV prezidento žmona Martha Dandridge Custis Washington, nors pati ir nebuvo vadinama pirmąja ponia. Kadangi toks terminas oficialiai dar nebuvo nusistovėjęs, į ją buvo kreipiamasi „ponia Washington“ arba „ponia prezidentiene“. Su būsimu vyru George‘u Washingtonu Martha susipažino būdama 26-erių metų našle. Tuo metu ji buvo pagimdžiusi keturis vaikus, bet tik du iš jų išgyveno. Už G. Washingtono Martha ištekėjo 1759 metais, tačiau bendrų vaikų pora nesusilaukė, o du tuometiniai jos vaikai mirė dar iki vyrui tampant šalies vadovu – pirmuoju JAV prezidentu.

Martha Dandridge Custis Washington
Martha Dandridge Custis Washington
© Vida Press

M. Washington buvo ištikima savo vyro partnerė ir bičiulė, kiekvieną žiemą kartu gyvenusi Amerikos nepriklausomybės karo stovyklose. Ji teikė sutuoktiniui moralinę paramą ir stiprino moralinį karių nusiteikimą.

Nors gyvenimas karo stovyklose M. Washington tikrai nepasirodė atgrasus, vyrui tapus prezidentu ji labai nenoriai paliko namus Maunt Vernone. Anot liudijimų, sutuoktinio prezidentavimo metai jai atrodė daug slogesni nei stovyklavietėse praleistas laikas. Sykį ji net yra pavadinusi save valstybės kaline. Kad ir kaip būtų, M. Washington stengėsi maloniai priimti daugybę namuose (iš pradžių Niujorke, vėliau – Filadelfijoje) apsilankydavusių svečių.

4-ojo JAV prezidento Jameso Madisono žmona Dolley Payne Todd Madison buvo neišpasakytai didelę įtaką turėjusi pirmoji šalies ponia. Ji buvo ypač linksmo ir nuotaikingo būdo asmenybė. Pirmąją pirmosios ponios vaidmens pamoką D. Madison gavo dar prieš vyrui tampant prezidentu, mat kaip tik ji ėjo valstybės sekretorės pareigas našliu likusio Thomaso Jeffersono prezidentavimo laikais, todėl kartkartėmis padėdavo jam priimti svečius.

Oficialiai pirmąja ponia D. Madison tapo 1809 metais. Kaip tik ji surengė pačią pirmą inauguracijos puotą. Tapusi Baltųjų rūmų šeimininke ji pasirūpino, kad svečiai būtų vaišinami ledais, kurie tais laikais buvo laikyti tikra sensacija, mat šaldiklių dar niekas neturėjo.

Dolley Payne Todd Madison
Dolley Payne Todd Madison
© Vida Press

Vis dėlto įsimintiniausiu D. Madison poelgiu reikėtų laikyti per 1812 metų karą jos atliktą žygdarbį. Kai 1814 metais britai įsiveržė į Vašingtoną, ji buvo priversta bėgti iš Baltųjų rūmų, be to, į saugią vietą turėjo nusiųsti namuose buvusias vertybes. Tačiau užuot pirmiausia pasirūpinusi asmeniniais daiktais, ji liepė personalui gelbėti žymųjį Gilberto Stuarto tapytą G. Washingtono portretą. Vėliau Baltuosius rūmus britai sudegino ir jai pačiai niekada nebeteko juose gyventi.

Louisa Catherine Johnson Adams gimė 1775 metais Anglijoje. Ji buvo pirma JAV prezidento žmona, gimusi ne JAV (Melania Trump, beje, yra antra). L. Adams pagarsėjo iškilmėmis ir vakarėliais, gerokai prisidėjusiais prie savo vyro Johno Quincy Adamso karjeros sėkmės, o gal net garantavusiais jam pergalę prezidento rinkimuose. 1824 metais prezidento rinkimų baigtis turėjo būti nuspręsta Atstovų rūmuose, mat jo varžovas Andrew Jacksonas, nors ir laimėjo per rinkėjų balsavimą, rinkikų kolegijoje daugumos nesurinko. Balsavimo išvakarėse L. Adams 67 Atstovų rūmų narius pakvietė į namuose, kaip paprastai, surengtą arbatėlę. Kitą dieną Atstovų rūmų pirmininkas Henry Clay, nors ir buvo oponentas per prezidento rinkimus, padėjo J. Q. Adamsui laimėti.

Vis dėlto šis „papirkimo aktas“ nesiliovė persekiojęs prezidentu tapusio L. Adams vyro, todėl ją apėmė depresija. Dar apie šią pirmąją ponią žinoma, kad buvo apsinuodijusi anglių, naudotų pastatui šildyti, dūmais, ėjo iš proto dėl šokolado ir net buvo parašiusi pjesę, kurioje panaudojo ne ypač užslėptų savo gyvenimo detalių. Laimė, 1828 metais, kai J. Q. Adamsas rinkimus pralaimėjo, reikalai ėmė krypti į gera: L. Adams labiau prisirišo prie sutuoktinio ir padėjo jo, kaip abolicionisto, darbuose. Per 1852 metasi vykusias jos laidotuves visas Kongresas laikinai sustabdė darbus.

Mary Todd Lincoln yra viena iš prieštaringiausiai vertinamų pirmųjų ponių per visą JAV istoriją. Jos nemėgti buvo galima dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, 1860 metais, tuoj pat po rinkimų, ji leido sau smagintis apsipirkinėdama aukšto lygio Niujorko parduotuvėse. Visuomenė netruko sužinoti apie smerktinus pirmosios ponios įpročius ir pasibaisėtiną charakterį. M. Lincoln apsipirkinėjimo manija nesiliovė per visą sąžiningojo jos vyro prezidentavimo kadenciją. Jos pirkinių sąrašas bet kam būtų pasirodęs absurdiškas. Tarkim, per keturis mėnesius ji buvo įsigijusi net 400 porų pirštinių.
1862 metais, kai nuo vidurių šiltinės mirė poros sūnus Willie, M. Lincoln poreikis išlaidauti parduotuvėse dar labiau paaštrėjo. Tuo metu ji buvo tiek palaužta sielvarto, kad dauguma žmonių, įskaitant ir patį A. Lincolną, buvo rimtai sunerimę dėl psichinės prezidento žmonos būklės. Iki 1864 metų jos skolos išaugo iki stulbinančios 400 tūkst. dolerių sumos.

Mary Todd Lincoln
Mary Todd Lincoln
© Vida Press

Praėjus metams M. Lincoln teko išgyventi didžiausią savo gyvenimo tragediją – jos akyse buvo nužudytas vyras A. Lincolnas. Jos psichologinė sveikata ir toliau prastėjo, o 1875 metais sūnus Robertas pasirūpino uždaryti motiną į gydyklą, skirtą psichinę negalią turintiems asmenims. Kaip tokį sprendimą pagrindžiančiu įrodymu, jis, žinoma, pasinaudojo nežabojama apsipirkinėjimo manija. Beprotnamyje M. Lincoln net porą kartų bandė nusižudyti. Jai tikrai pasisekė, kad po keturis mėnesius trukusios kankynės, padedant vienai iš pirmųjų šalyje advokato pareigas ėjusių moterų Myra Bradwell, pavyko ištrūkti į laisvę.

1871 metais susituokę Ida Saxton ir 25-uoju JAV prezidentu tapęs Williamas McKinley buvo tikra įsimylėjėlių pora. Vis dėlto jų taip pat neaplenkė asmeninės tragedijos. Abu jų vaikai mirė būdami visiškai maži, todėl I. McKinley buvo apimta nepraeinančio liūdesio ir depresijos. Ją ėmė kamuoti ir epilepsijos priepuoliai. Nepaisant nieko, ji visur lydėjo savo vyrą ir kaip įmanydama stengėsi pasitarnauti jo karjerai. Tol, kol sveikata galutinai sušlubavo.

Ida Saxton
Ida Saxton
© Vida Press

Kai 1896 metais W. McKinley kandidatavo į šalies prezidentus, gandai apie jo žmonos sveikatos būklę gerokai žlugdė rinkimų kampaniją, nors tiesos apie moterį kankinančią ligą niekas ir neatskleidė. Buvo stengiamasi nuduoti, kad problemos neegzistuoja: kandidato į prezidentus žmonos atvaizdas net puikavosi ant kampanijos bukletų.

W. McKinley tapus prezidentu, ir toliau buvo stengiamasi elgtis taip, tarsi apie kokius nors negalavimus nebūtų galima nė kalbėti. Kai privalėdavo susitikti su žmonėmis per Baltuosiuose rūmuose organizuojamus priėmimus, I. McKinley būdavo įduodama gėlių puokštė, kad sveikinantis jai netektų paduoti rankos. Per oficialius pietus, pažeisdamas tuo metu galiojusį protokolą, prezidentas sėdėdavo šalia žmonos, o ne priešais ją, kad, ištikus priepuoliui, galėtų nosine pridengti jos veidą.

1901 metais prezidentas W. McKinley buvo nužudytas. Jo mirties valandą čia pat buvo ir ištikimoji žmona.

Edith Bolling Galt ir 28-ojo JAV prezidento Woodrow Wilsono santuoka įvyko 1915-aisiais, praėjus metams po pirmos šalies vadovo žmonos Ellen mirties. W. Wilsonas buvo vienas iš trijų prezidentų, vedusių per prezidentavimo kadenciją (kiti du – Johnas Tyleras ir Groveris Clevelandas, vedę atitinkamai 1844-aisiais ir 1886-aisiais). W. Wilsonas patikėjo žmonai net karinius kodus ir labiausiai įslaptintą informaciją, nors to žinoti pirmoji šalies ponia tikrai neturėjo. Išskirtine ji tapo dar ir todėl, kad tikrino į Baltuosius rūmus siunčiamą korespondenciją ir juose apsilankančius svečius, taip pat dalyvaudavo prezidento susitikimuose.

Edith Bolling Galt ir  Woodrow Wilson
Edith Bolling Galt ir Woodrow Wilson
© Vida Press

Kai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas W. Wilsonas kartu su žmona atvyko į Europą, norėdami paraginti pasirašyti Versalio ir Tautų Sąjungos sutartis. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šis vizitas pirmosios ponios statusą pakylėjo iki karalienės titulo.

E. Wilson įsitraukimas į prezidento reikalus 1919 metų rudenį tapo dar reikšmingesnis. Tada W. Wilsonas patyrė insultą ir buvo iš dalies paralyžiuotas. E. Wilson nutarė nuslėpti nuo visuomenės tiesą apie šalies vadovo sveikatą, o pati veikė kaip savotiška jungtis tarp prezidento ir jo kabineto, be to, savo nuožiūra nuspręsdavo, kurie reikalai buvo tiek svarbūs, kad apie juos turėtų žinoti ir prezidentas. Nors pati teigė, kad jos pareigos neperžengė ekonomės įgaliojimų, kai kurie istorikai laikosi nuomonės, kad būtent E. Wilson ir vadovavo šaliai iki pat antros vyro prezidentavimo kadencijos pabaigos 1921 metų kovą.

Anna Eleanor Roosevelt ir Franklinas Rooseveltas susituokė 1905 metais, jie buvo tolimi giminaičiai. Sutuoktiniai susilaukė šešių atžalų (vienas vaikas mirė gimdymo metu). Kai 1918 metais sužinojo, kad jos sutuoktinis užmezgė romaną su jos sekretore Lucy Mercer, moteris buvo tiesiog sugniuždyta. Ji F. Rooseveltui pasiūlė skirtis, tačiau pasiturinti vyro motina Sara pagrasino, kad skyrybų atveju sūnui griežtai nebeteiks finansinės pagalbos. Taigi Eleanor sutiko neardyti šeimos su dviem sąlygomis: jeigu vyras nutrauks bet kokius ryšius su meiluže ir daugiau niekada gyvenime su ja nebesidalins bendra lova.

Anna Eleanor Roosevelt
Anna Eleanor Roosevelt
© Vida Press

Ateinančius 27 metus sutuoktiniai buvo ne kas kitas, o tiesiog politiniai partneriai. Kai poliomielito paralyžius jį prikaustė prie lovos, Eleanor Didžiosios depresijos ir Pirmojo pasaulinio karo metais tapo F. Roosevelto „akimis, ausimis ir kojomis“. Ji visas keturias prezidento kadencijas buvo ištikimiausia jo sąjungininkė. Ši pirmoji JAV ponia 4-ąjį XX amžiaus dešimtmetį užmezgė labai artimą draugystę su žurnaliste Lorena Hickok. Sklandė gandai, kad draugystė turėjo ir romantinį atspalvį.

Kai 1964 metais Vorm Springse F. Rooseveltas mirė, Eleanor sužinojo, kad su juo buvo ne kas kitas, o L. Mercer. Panašu, kad meilužiai niekada taip ir nebuvo nutraukę savo ryšių. Netrukus ji sužinojo, kad ją išdavė ne tik vyras, bet ir dukra Anna, kuri padėdavusi tėvui susitikti su mylimąja. Vėliau moteris dukrai atleidusi.

Jacqueline Lee Bouvier su Johnu F. Kennedy susipažino per vieną vakarėlį, 1953 metais jie susituokė. Pora labai norėjo gausios šeimos, tačiau J. Kennedy sveikata tam iš dalies užkirto kelią. Tiek dukros Caroline, tiek Johno jaunesniojo laukimas buvo labai sunkus, moteris patyrė ir persileidimą, vienas kūdikis gimė negyvas. Išsaugoti šeimą taip pat buvo sunkus iššūkis, nes prezidentas (vieša paslaptis) negalėjo atsispirti dailioms moterims.

1963 metais Jackie tapo pirmąja JAV ponia po Frances Folsom Cleveland, susilaukusi atžalos tuo metu, kai jos vyras užėmė prezidento postą. Patrickas Bouvier Kennedy anksčiau laiko pasaulį išvydo 1963 metų rugpjūčio 7 dieną. Mažyliui buvo diagnozuotas naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromas. Mažylis mirė po dviejų dienų. JFK augo namuose, kur visi laikėsi taisyklės „Kennedy‘iai neverkia“, tačiau po sūnaus mirties jis negalėjo suvaldyti ašarų. Tragedija sutuoktinius suartino. „Tik vieno nepakelčiau – jeigu tavęs netekčiau“, – vyrui sakė Jackie. „Žinau“, – jai atsakė prezidentas. Po trijų mėnesių jis buvo nušautas.

Jacqueline Lee Bouvier
Jacqueline Lee Bouvier
© Vida Press

Elizabeth Anne Bloomer Ford galima laikyti šių laikų pirmąja Jungtinių Valstijų ponia. Kai 1947 metais susipažino su Geraldu Fordu, ji jau buvo išsiskyrusi, studijavo ir dėstė modernų šokį. Pora susituokė ir susilaukė keturių vaikų, o G. Fordas sėkmingai darė karjerą. 1973 metais Richardas Nixonas G. Fordą paskyrė viceprezidentu. Kai 1974 metais R. Nixonas atsistatydino, G. Fordas tapo vieninteliu prezidentu, užėmusių šį postą ne po pergalės rinkimuose. Betty Ford buvo aktyvi kovotoja už moterų teises. Baltuosiuose rūmuose ji netgi miegodavusi su vyru vienoje lovoje, kas tais laikais tai atrodė itin drąsus žingsnis. Praktiškai vos tapusi pirmąja ponia, ji išgirdo liūdną diagnozę – krūties vėžys. Teko krūtį pašalinti. Užuot slėpusi šį faktą, ji apie savo kovą su liga pasakojo viešai ir taip drąsino kitas moteris. Be to, jau būdama pirmoji ponia, ji turėjo rimtų bėdų dėl priklausomybės skausmą malšinantiems vaistams ir alkoholiui, tačiau, kol vyras užėmė šias atsakingas pareigas, stengėsi neprarasti pusiausvyros ir savo demonus kontroliuoti. Kai 1976 metais prezidento postas išslydo iš G. Fordo rankų, situacija tapo nebekontroliuojama. 1978 metais šeima ėmėsi drastiškų priemonių: Betty buvo priversta gydytis. Vėliau buvo įkurtas jos vardo reabilitacijos centras.

Laura Lane Welch ir George‘as W. Bushas 1977 metais susituokė vos po trijų mėnesių pažinties. Būsimajam prezidentui romi intravertė bibliotekininkė buvo tiesiog idealus pasirinkimas. Žmonės labai gerai pamena akimirką, kai prezidentui Baltųjų rūmų administracijos vadovas Andrew Cardas pranešė: „Į bokštą rėžėsi antrasis lėktuvas. Ameriką puola“. Tai buvo 2001 metų rugsėjo 11 diena, o prezidentas tą akimirką lankėsi vienoje pradinėje mokykloje. Menkiau žinoma, kur šią baisią žinią sužinojo L. Bush. Kaip skelbiama jos 2010 metais parašytuose memuaruose „Spoken From the Heart“, tuo metu L. Bush buvo pakeliui į Kapitolijų, kur turėjo susitikimą su Senato švietimo reikalų komitetu. Ji bendravo su senatoriumi Tedu Kennedy. Užuot su ja kalbėjęs, kas tuo metu dėjosi, jis tiesiog tauškė niekus: „Ne kartą galvojau, ar toks senatoriaus elgesys tą rytą buvo jo psichologinis gynybos mechanizmas. Greičiausiai po visų tų išbandymų, kurie teko jo šeimai (nužudyti du broliai ir tragiška sūnėno mirtis), jis tiesiog nebegalėjo pakelti daugiau baisių žinių“.

Laura Bush
Laura Bush
© Vida Press

Michelle LaVaughn Robinson buvo Baracko Obamos konsultantė vienoje teisės bendrovėje. Tokiomis aplinkybėmis 1989 metais pora ir susipažino. 1992 metais jie sukūrė šeimą, susilaukė dviejų dukterų – Sashos ir Malios, o 2009 metais persikėlė į Baltuosius rūmus kaip pirmoji Jungtinių Valstijų pora.

Michelle inicijuota kovos su vaikų antsvoriu programa „Let's Move“ skatino mažamečius sveikiau valgyti ir daugiau sportuoti. Dar prieš iniciatyvai įgaunant pagreitį, ji savo pavyzdžiu parodė, kaip nesunku sveikiau maitintis ir Baltuosiuose rūmuose pasodino daržą. Tai nebuvo pirmasis daržas Baltųjų rūmų istorijoje: Johnas ir Abigail Adamsai taip pat augino daržoves, o Eleanor Roosevel Antrojo pasaulinio karo metais taip pat prižiūrėjo ruoželį žemės. M. Obamos idėja buvo kiek kitokia: jos darže užaugusios gėrybės atsidurdavo ne tik ant pačių Obamų, bet ir ant Baltųjų rūmų svečių stalo.

Michele ir Barackas Obamos
Michele ir Barackas Obamos
© Vida Press

„Labai norėčiau, kad mūsų daržo istorija – visų amerikiečių daržų istorija – įkvėptų šeimas, mokyklas ir bendruomenes imtis daržininkystės. Ir jie deramai džiaugtųsi sveikata, atradimais ir džiaugsmais, kuriuos suteikia pačių užsiaugintos gėrybės“, – 2013 metų knygoje „American Grown“ teigia M. Obama.

Kol kas neaišku, ar Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žmona Melania noriai kapstysis jai paliktame Baltųjų rūmų darže. Skiriamuoju jos kaip pirmosios šalies ponios poelgiu kol kas įvardijama 2017 metų deklaracija, kad ji į Baltuosius rūmus su vyru nesikels tol, kol birželį nesibaigs poros sūnaus Barrono mokslo metai. Ką gi – prieš akis dar ne vieneri metai, tad ji tikrai turi laiko susirasti būdą, kaip prasmingai patekti į istoriją.

Melania Trump
Melania Trump
© Vida Press

Viename 2017 metų straipsnyje „The Washington Post“ ją apibūdino štai taip: „Melania Trump – savotiškas labutinus avintis Roršacho testas, tikras įkvėpimas tiems, kurie ją regi kaip elegantišką pareigingą moterį, besijaukinančią pirmosios šalies ponios vaidmenį. Gailestis tiems, kurie ją mato kaip nelaimingą auksinio narvelio kalinę, besiblaškančią už mokesčių mokėtojų finansuojamų grotų. Pasidygėjimas tiems, kurie ją laiko gero gyvenimo ieškojusia ir radusia plėšrūne“.

Pirmosios JAV ponios - DELFI nuotraukų galerijoje:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.