Vargas dėl pirmo būsto: ar turėtų būti suteikiama valstybės parama

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusiais metais pradėjo kalbėti apie valstybės paramą jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą. Tiesa, šis siūlymas turi esminę sąlygą – parama būtų taikoma tik perkant būstą regionuose, todėl didmiesčių šis pasiūlymas neapimtų.

Tačiau iniciatyvos Idėja Lietuvai dalyviai siūlo teikti tokią paramą visoms jaunoms šeimoms, nepriklausomai nuo miesto, kuriame jie planuoja įsikurti.

Be to, jie siūlo teikti paramą būstui ir emigrantams, ne mažiau kaip prieš 3 metus deklaravusiems apie išvykimą iš Lietuvos.

„Lėšų šio projekto įgyvendinimui būtų galima rasti optimizuojant valstybės valdymą, mažinant tarnautojų skaičių, pritraukiant privatų kapitalą“, – siūlo jie.

Kodėl vyriausybės siūlymas apima tik paramą būstui regionuose, ar būtų tikslinga teikti tokią paramą visoms šeimoms arba tik jaunoms šeimoms, tačiau nebūtinai regionuose. Apie tai DELFI Gyvai laidoje diskutavo Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir Aktyvių mamų sambūrio lyderė Rasa Žemaitė.

Kritikavo ministerijos siūlymą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkritį pateikė siūlymą kompensuoti 15 proc. būsto kainos regionuose jaunoms šeimoms. Pagal iniciatyvą būsto kredito suma jaunoms šeimoms iki 35 metų negalėtų būti didesnė nei 87 tūkst. eurų, o parama būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų.

V. Sinkevičius teigė, kad šiuo pasiūlymu būtų sprendžiamos kelios problemos: „Pirmiausia, bandoma spęsti problemą – regionų tuštėjimą, nes pati nuomos pasiūla regionuose yra skurdoka, o esant galimybei įsigyti būstą – paskata būtų daug didesnė.

Antra, manau, kad tai atgaivintų regionus, bent jau interesas vystyti NT projektus būtų didesnis, tai padėtų šalies ekonomikai ir tiems patiems regionams.“

Ž. Šilėnas teigė, kad tikslas padėti žmonėms įsigyti būstą yra sveikintinas, tačiau tą daryti reikėtų kitaip: „Apskritai šiam tikslui pritariu, bet kaip visada lietuviai turi tokią prastą tradiciją – geras idėjas apriboti. Jei mažinti mokesčius – tai tik laisvosiose ekonominėse zonose, jei remti šeimas – tai tik regionuose.

Jei iš tikro tikslas padėti – tą darykime visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur gyveni, kiek tau metų, nes ir pagyvenęs gali susidurti su sunkumais.

Antras dalykas, pati priemonė. Tai būtų parama ar subsidija, tačiau yra geresnių būdų. Nepamirškime, mes viena kartą jau turėjome paskolų dengimą per gyventojų pajamų mokestį, ir tai buvo prieš pat NT krizę.

Mano galva, tai prisidėjo prie būsto rinkos kaitimo. Todėl geriausia būtų daryti taip, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje apskritai atpigtų. Ir tai galima būtų padaryti atlaisvinant rinką, leidžiant statyti daugiau, leidžiant statyti būstą savo žemėje, ar tai būtų miško paskirties ar kitos.“

Tuo metu R. Žemaitė pripažino, kad tokie valdžios siūlymai jaunas šeimas netgi gąsdina.

„Dabartiniai siūlymai labai neramina šeimas, nes lipama ant to paties grėblio. <...> Vykdyta politika paskolų lengvatų tikrai buvo viena iš tų svarbių priemonių, išvariusių žmones iš Lietuvos, nes būsto paskolos buvo imamos nelabai paskaičiuotai ir argumentuotai. Ir pirmoji emigrantų banga po 2008 m. krizės iš tiesų išvažiavo atidirbinėti tų skolų, nes jie liko ir be namų, ir su skolomis bankams.

Tikslingiau būtų įvesti nuomos kompensavimo mechanizmą, kuris, deja jau kelinti metai nebe savivaldos politikų pastangų kažkur stalčiuose guli. Kiekviena šeima, turinti nepakankamas pajamas, galėtų nuomotis būstą, o nuomotojas gautų pinigus iš valstybės tiesiogiai į savo sąskaitas, todėl nuoma kainuotų pigiau. Bet, deja, tas mechanizmas niekaip neįsivažiuoja, nors toks mechanizmas pakankamai sėkmingai naudojamas kitose šalyse“, – sakė R. Žemaitė.

Tačiau V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad su šiuo mechanizmu reikia būti labai atsargiems, nes tai galėtų pakelti nuomos kainas.

„Jeigu nuo šiandien mes paskelbsime, kad valstybė galbūt kompensuos 100 eurų būsto nuomai, rytoj nuomos kainos pakils 100 eurų. Puikus pavyzdys – darželių politika Vilniaus mieste. Matėme tą kainų kilimą, ir tie pinigai nepasiekė šeimų“, – atkreipė dėmesį.

Gali privesti prie kurioziškų situacijų

Vis dėlto ministras pritarė pašnekovų pastaboms, kad prieš krizę paskolos dėl kompensavimo mechanizmų buvo dalinamos per laisvai, o tai prisidėjo prie rinkos kaitimo.

„Lietuvos bankas išvadas yra pasidaręs, ir skolinimosi politika dabar yra labai griežta. Ž. Šilėnas sako, kad ji netgi per griežta, tačiau aš manau, kad ji pakankamai gerai sureglamentuota ir yra griežtai įvertintos šeimų galimybės gauti tą paskolą ir vėliau ją išmokėti.

Pagrindinė problema jaunoms šeimoms – pradinis įnašas, ir aš galiu savo pavyzdžiu pasakyti, nes man labai pasisekė, kad aš turėjau kažkiek santaupų iš darbo JAV ir Olandijoje, bet realiai mums stipriai padėjo žmonos tėvai Ukrainoje, nes man buvo reikalinga tik 10 proc. įmoka. Labai paprasta matematika šioje vietoje.

Šeimai tuos pinigus pradiniam įnašui labai sunku sutaupyti, kai jie turi mokėti už nuomą ir neturi atliekamų pinigų. Jei tas pradinis įnašas daugiau nei 10 tūkst. eurų – labai nesunku paskaičiuoti, kiek šeimai teks taupyti“, – sakė ministras.

Ž. Šilėnas atkreipė dėmesį, kad tuomet problemą galima būtų sumažinti sumažinus patį pradinį įnašą, tarkime, iki 10 proc., nors pažymėjo, kad tai sukeltų kitų bėdų, todėl vis tiek reikia paprastinti leidimų išdavimą, reikalavimus dėl pastatų aukštingumo ir pan.: „Jeigu nieko nekeisime būsto rinkoje, o tik leisime lengviau skolintis, tai gali išvirsti į kainų kilimą.“

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad dabartiniai vyriausybės siūlymai teikti paramą tik jaunoms šeimoms iki 35 metų būstui regionuose kelia daug neaiškumų.

„Reikia apsispręsti, ar tai būtų dovana ar parama. Tai labai svarbus atskyrimas, nes jei tai yra parama, tada sutikčiau, kad reikėtų daryti pajamų ir turto testą šeimoms. Tačiau jeigu dovana, tai gali būti socialiai netikslinga parama, nes koks interneto milijonierius teoriškai galėtų pasinaudoti šia kompensacija.

Čia galima iki kurioziškų situacijų prieiti. Mes juokavome, o jeigu labai pagyvenęs vyras, tačiau jauna žmona, tai ką – amžiaus vidurkį imti. Mano galva, protingiau būtų pasakyti, kad stengsimės padėti visiems, nepriklausomai, kokio jie amžiaus“, – teigė jis.

Tuo metu R. Žemaitė teigė, kad pagal teisinius kriterijus jauna šeima įprastai laikomi asmenys iki 35 metų, tačiau, koks tas amžius turėtų būti, šiuo atveju galima būtų ilgai diskutuoti.

„Norėčiau paminėti vieną svarbų dalyką, kad bet kokia valstybės parama ar lengvata yra labai stipriai susijusi su valstybės atsakomybe, ir jeigu valstybė sako, kad mes raginame jus įsigyti būstą ir duodame netgi pradinį įnašą, kitas valstybės žingsnis turėtų būti prisiimti atsakomybę, o kas, jeigu tai šeimai nepavyks išsimokėti“, – klausė ji.

Būstas ten, kur nėra ką dirbti

R. Žemaitė taip pat sukritikavo vyriausybės raginimą kraustyti į regionus, kur trūksta darbo vietų, mažai veiklos.

„Lietuvis labai linkęs turėti viską savo – savo žemę, savo namus, tegul ir už 100 km, bet savo sodybą. Manau, kad ateina naujoji karta, kuri gerokai globalesnė, kuri gali pasirinkti būstą tuose pačiuose Nyderlanduose ar kitur, todėl tas raginimas keliauti į regionus skamba keistai, kur nėra ką dirbti. Kam imti paskolas, kai nėra darbo“, – kėlė klausimą.

V. Sinkevičius pripažino problemą: „Iš tiesų mes privalome padaryti, kad regionuose kurtųsi darbo vietos, ateitų užsienio investicijos, verslas planuotų plėtrą ir tuomet pačios šeimos priimtų sprendimą, keltis į regionus, ar ne. Pirmas dalykas – turi būti darbo vietos, ir jos turi būti gerai apmokamos.

Aš tikrai nesakau, kad šis siūlymas yra sidabrinės kulka, tai tikrai nėra priešnuodis, tai yra greičiau pagalba toms šeimoms, kurios svajoja tą būstą ten įsigyti. Ir pažiūrėjus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, kiek kainuotų šis projektas, nes iš pradžių galima būtų pagalvoti, kad tas skaičius bus labai didelis, iš tiesų tai valstybei kainuotų apie 2 mln. eurų iš biudžeto.

Taigi valstybės tikrai galėtų padėti toms šeimoms, tačiau žmogus ten turi būti laimingas, turėti po darbo kažkokių pramogų, o ne kad vienintelė pramoga būtų kebabinė ar alaus baras“, – apie problemos kompleksiškumą prabilo jis.

Vis dėlto Ž. Šilėnas pažymėjo, kad kai kuriuose regionuose galima gauti netgi didesnį atlygį nei didmiesčiuose.

„Kai kurie regionai moka geresnius atlyginimus, tarkime, Trakai, Visaginas, Jonava, Elektrėnai, Mažeikiai. Juose vidutinis atlyginimas didesnis nei Šiauliuose ar Panevėžyje. Manau, kad ne būsto brangumas regionuose yra priežastis, dėl ko žmonės nenori ten gyventi. Tikslas remti šeimas yra geras, tačiau priemonė yra neelegantiška ir netaikli“, – teigė jis.

Apskritai pašnekovai nepritarė iniciatyvos Idėja Lietuvai minčiai remtis jaunas šeimas pirmam būstui įsigyti, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, kadangi kiekvienas turėjo pastabų šiam siūlymui.

Daugiau apie tai žiūrėkite DELFI TV Gyvai laidos įrašą.