Daugelis puošė dirbtinę eglę
GRYNAS.lt dar prieš Kalėdas paskelbė apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kokią eglę gyventojai planuoja puošti. Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma atsakiusiųjų (35 proc.) ketino puošti dirbtinę eglutę. Gyvą nukirstą eglę galimai puošė 22 proc. apklaustųjų, eglę vazone – 8 proc., eglės šaką – 21 proc., o 14 proc. atsakiusiųjų teigė, kad šiemet nepuoš nieko.
Siekdami išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių gyventojai renkasi namus puošti dirbtine Kalėdų egle, GRYNAS.lt žurnalistai atliko ir gatvės apklausą, kurios metu klausė praeivių, kokią eglę jie ketina puošti ir dėl kokių priežasčių. Kaip jau buvo rašyta, iš visų apklaustųjų 55 proc. tikino, kad puoš gyvą eglutę. Likusieji 45 proc. buvo kategoriški: jokios gyvos eglės, tik dirbtinė. Pagrindinis jų argumentas buvo dirbtinės eglės ilgaamžiškumas.
„Mes tai tikrai puošim dirbtinę eglę. Ją jau turime dvejus metus. Anksčiau puošdavome gyvą, bet atsirado mažas vaikas, kuris dar tik buvo pradėjęs vaikščioti, tai bijojom, kad nesusižeistų nuo prikritusių spyglių. O jų būdavo labai daug. Kiekvieną dieną reikėdavo šluoti, o ir dukrelė kartą bandė pačiupinėti, kas čia per medis. Viskas baigėsi tuo, kad pusė eglės apačios nubyrėjo. Tai tik dirbtinę“, – pasakojo praeivė Renata.
Kviečia eglutes pasodinti arba pristatyti į specialias aikšteles
Maždaug pusė žmonių, kurie nurodė, kad puoš dirbtinę eglę, sakė, kad tokį jų pasirinkimą lėmė rūpesčiai dėl gyvos eglutės utilizavimo. Apklaustieji tikino arba nežiną, kur po švenčių padėti gyvą eglutę, arba žiną, tačiau tai jiems keltų daug nepatogumų.
GRYNAS.lt primena, kad po švenčių nupuoštų eglių negalima palikti prie laiptinių ar atliekų konteinerių, nebent taip yra sutarta su atliekų tvarkytoju. Kaip jau GRYNAS.lt yra rašęs, žaliųjų atliekų šalinimas sąvartynuose nuo 2003 m. sausio 1 d. draudžiamas. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, nustatantis baudas ir už netinkamą atliekų tvarkymą.
Kokia pošventinės klaidos kaina? Išmetus kalėdines eglutes tam neskirtose vietose, gyventojams gali grėsti piniginės baudos. Baudos dydis priklauso nuo atliekų kiekio. Už tinkamą atliekų rūšiavimo nevykdymą, vadovaujantis minėto kodekso nuostatomis, gali būti pritaikyta bauda nuo 20 iki 80 Eur.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Simona Kulikauskienė informuoja, kad po švenčių gyvas eglutes vazonuose pirmiausia reikėtų pasodinti, o jei tam nėra galimybės, pristatyti jas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Jose surenkamos ir kirstos, ir vazonuose augusios eglės. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių adresus galima rasti čia.
Specialistė vardija ir daugiau būdų, kaip galima panaudoti po švenčių nupuoštą gyvą eglę: „Skatiname gyventojus būti išradingais ir, jei įmanoma, stengtis panaudoti eglutes savo reikmėms. Pavyzdžiui, uždengti jautrius šalčiui augalus savo sode ar kieme, plonas eglės šakų sluoksnis gali būti puikus komposto dėžės pagrindas ir t.t.
Taip pat kelerius metus iš eilės daugelyje miestų yra vykdoma akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“, kurios metu gyventojai skatinami nupuoštas eglutes atiduoti perdirbti. Surinktos eglutės perduodamos katilinėms, naudojančioms biokurą. Šiuo kuru šildomi gyventojų būstai. Nupuoštas eglutes gyventojai kviečiami pristatyti į specialius didelės talpos konteinerius, pažymėtus akcijai skirtais lipdukais.
Viena Lietuvos atliekų tvarkymo įmonių dalijasi duomenimis, kad praeitais metais specialūs konteineriai eglutėms buvo pastatyti Vilniuje, Trakuose, Šalčininkuose, Kaune, Jonavoje, Kaišiadoryse, Raseiniuose, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Šakiuose, Tauragėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Jurbarke, Molėtuose, Širvintose, Ukmergėje, Švenčionyse, Šilutėje. Iš viso 39-iuose konteineriuose surinkta 890 kubinių metrų žaliųjų atliekų. Aktyviausi miestai buvę Vilnius, Šiauliai ir Klaipėda.
Kaip informuoja atliekų tvarkytojų įmonė, organizuojanti akciją „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“, kur šiemet gyventojai galės pristatyti savo nupuoštas gyvas Kalėdines eglutes ar jų šakas, bus aišku jau netrukus. Sąrašą taip pat bus galima rasti ir GRYNAS.lt
Norintys atsikratyti dirbtinėmis eglutėmis, tai turėtų daryti taip pat tam skirtose aikštelėse. Kaip informuoja S. Kulikauskienė, dirbtines eglutes galima patiems pristatyti į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Jų sąrašą rasite čia. Mažas plastikines eglutes galima mesti į plastikui skirtus rūšiavimo konteinerius, bet prieš tai reikėtų pasitarti su savo atliekų tvarkytoju.
Ką daryti, kad pasodinta eglutė prigytų?
Vis dėlto, kaip teigė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų tvarkymo skyriaus vyr. specialistė S. Kulikauskienė, gyvas eglutes pirmiausia reiktų pasodinti, o jas pristatyti į jų surinkimo vietas tik tokiu atvejui, jei pasodinimui nėra galimybės. Tačiau, kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė, kirstinės gyvos eglutės dažniausiai atsiduria prie konteinerio, o galimybė išgyventi realiausia yra eglutėms vazonuose.
Trakų urėdijos miškininkai dalinasi patarimais, kaip ir kada pasodinti po Naujųjų nupuoštą eglę, kad ji prigytų.
„Jeigu eglutė sėkmingai peržiemos, pavasarį vis dar bus gyva, ją pasodinti paprasta: reikia iškasti duobę, išimti eglutę iš vazono, įstatyti ją į tą duobę, užpilti žemėmis, būtinai apspausti šaknis, kad nebūtų oro tarpų, palaistyti ir palinkėti jai sveikatos“, – juokauja pašnekovai.
Miškininkai priduria, kad, deja, prigyjančių eglučių procentas nedidelis, nes nemaža jų dalis po švenčių nudžiūsta. Tai lemia ne tik jų priežiūra, bet ir natūralūs augalo gyvybingumo procesai.
„Pats pasodinimas yra paprastas, tačiau klausimas, ar eglutė sugebės išlikti, peržiemoti. Nes įnešus ją į patalpą, ji atšyla. Pradeda po truputį vegetuoti. Pasibaigus šventėms, žmonės eglutę nupuošia ir tuomet, greičiausiai, vėl ją išneša į šaltą patalpą (į lauką ar balkoną). Jei eglutė jau pradėjusi vegetuoti, vėl patiria stresą ir gali paprasčiausiai žūti. Tačiau jei vis dėlto ji sugebės iki pavasario išlikti, bus gyvybinga, tai pasodinimas paprastas“, – tikina miškininkai.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vyr. specialistė Zita Bitvinskaitė priduria, kad, pirmiausia, reikia patikrinti šaknis, ar pakankama šaknų sistema išmaitinti antžeminę augalo dalį. Be to, anot jos, eglutė turi būti pratinama prie šaltesnio oro palaipsniui.
Eglė vazone reikalauja priežiūros
Kad eglė išgyventų ne tik šventes, bet ir sulauktų pavasario, patarimais, kaip reikia ją prižiūrėti, dalinasi ir aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
„Tam reikia turėti tam tikrų žinių: laistyti, purkšti vandeniu. Iš tikrųjų pas mus namuose būna pakankamai šilta, todėl reikia, kad eglė nepatirtų vadinamojo šoko, kai eglė įnešama iš lauko. Pirmiausia reikia ją pastatyti koridoriuje, po to pernešti ją į butą, tuomet prižiūrėti, purkšti vandeniu spyglius, laistyti, o vėliau (po švenčių – red. past) yra įvairių būdų (kaip ją laikyti – red. past.), priklausomai nuo to, koks oras yra lauke. Vienas jų – pastatyti koridoriuje, toliau laistyti, purkšti spyglius, o jei tuo metu nėra didelio įšalo, įkasti eglę su visu vazonu, o vėliau, suderinus su savivaldybe, pasodinti“, – aiškina M. Norbutas.
Prieš sodinant eglę miške, patariama pasikonsultuoti su miškininkais. Trakų urėdijos miškininkai akcentuoja, kad jie patars, ar eglutė dar gyvybinga, ar prigis ir kurioje miško vietoje būtų geriausia ją pasodinti: „Prieš sodinant miške, be abejo, reikėtų pasikonsultuoti su miškininku, ar ji dar gyvybinga, kaip reikėtų sodinti. Be to, reikėtų pasitarti ir dėl vietos. Nors, aišku, niekas žmogaus nenubaus, kad jis nori pasodinti eglutę, tačiau miškininkai vykdo veiklas, projektus. Pavyzdžiui, žmogus atvažiuos, pasodins eglę, o gal ten tuoj bus vykdomi kirtimai. Todėl pasiderint reikėtų.“
Kodėl svarbu eglę sugrąžinti į mišką?
VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė A. Zigmontienė priduria, kad eglės yra miško ekosistemos dalis. Jei visi masiškai pradėtų kirsti egles, miškai ištuštėtų, vadinasi, jie nebeatliktų gamtai ir žmonėms svarbių funkcijų. Pirmiausia, miškų gausumas tam tikroje teritorijoje formuoja mikro ir makroklimatines sąlygas, reguliuoja vandens režimą, gerina dirvos struktūrą, sugeria kenksmingas medžiagas. Visa tai gamtoje atlieka pusiausvyros, stabilumo ir atsparumo žalingiems veiksniams palaikymo funkcijas.
