Formuojant TOP 10 pasiremta trimis kriterijais: panaudoti tik oficialiai publikuoti rezultatai plaktuko kaina (angl. hammer price) eurais, o Lietuvos dailininkais laikomi visi, įtraukti į „Lietuvos dailininkų žodyną“. Taip pat pabrėžiame, jog į dešimtuką įtraukti tik po vieną vieno dailininko darbą, kad vieno dailininko darbai neužimtų kelių pozicijų.
1. Druskininkuose gimusio Žako Lipšico (1891–1973 m.) skulptūra „Akrobatas ant arklio“, Niujorko „Christie‘s“ aukcione parduota už 728 705 Eur. 53,9 cm aukščio bronzos su žalia bei ruda patina skulptūra – vienas iš retų Ž. Lipšico kūrinių, dar pasižyminčių vaizdingais, nesunkiai „perskaitomais“ natūralistiniais elementais: juos vėliau užgožė sintetinė kubizmo stiliaus įtaka.
2. Chaimo Sutino (1893–1943) drobė „Jaunos mergaitės portretas“ Niujorko „Sotheby‘s“ aukcione gegužės mėn. parduota už 619 616 Eur .Vilniaus dailės akademijoje išsilavinimą įgijęs menininkas buvo svarbi ekspresionistų judėjimo figūra. Ch. Sutinas išvystė individualų piešimo stilių, kuriame didžiausia svarba skirta spalvoms, formoms ir tekstūrai, o ne vaizduojamam objektui. Apie 1928 m. nutapytas mergaitės portretas – individualaus Ch. Sutino stiliaus pavyzdys.
3. Ferdinandas Ruščicas (1870–1936 m.) dailininko kelią pradėjo nuo studijų Sankt Peterburgo dailės akademijoje, vėliau perėjo į intensyvios savarankiškos raidos stadiją Bohdanove; dėstė Varšuvoje ir Krokuvoje. Dailės fakulteto koncepcija, kurią F. Ruščicas sukūrė Vilniaus universitete 1919 m., buvo grįžimas prie edukacinių vilnietiškosios apšvietos ir romantizmo tradicijų. Studijų programoje F. Ruščico kursas vadinosi „Peizažo ir peizažinės kompozicijos“ studija, tačiau tarp Vilniaus absolventų neatsirado gamtos sampratos tęsėjo. Ilgainiui „peizažisto“ senąja to žodžio prasme nebeliko – F. Ruščicas buvo paskutinis. F. Ruščico drobė „Tėviškė“, nutapyta 1908 m., „Polswiss Art“ aukcione Lenkijoje parduota už 237 450 Eur.
4. Jonas Chruckis (1810–1885 m.) – tipiškas vokiškojo bydermejerio įkvėptos ir Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse paplitusios vizualinės kultūros reiškėjas. Į Vilnių J. Chruckis atvyko 1839 m., mirus tėvui. Čia pradėjo garsėti kaip portretistas, kūrė peizažus, atliko bažnytinių užsakymų. Dailininkas tapo nepaprastai populiarus tarp dailės mėgėjų, kolekcininkų ir kritikų. Muziejininkai bei kolekcininkai jo kūrybą vertina iki šiol. Lietuvoje J. Chruckis daug kam žinomas kaip Pašušvio bažnyčioje kabėjusio, o dabar Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui priklausančio, šv. Kazimiero atvaizdo autorius. 1857 m. tapytas „Dvarininkės portretas“ „MacDougall’s“ aukcione D. Britanijoje birželio 7 d. parduotas už 101 836 Eur.
5. Vilniuje gimęs dailininkas Liudomiras Slendzinskis (1889 – 1980 m.) buvo nepralenkiamas gebėjimu nustebinti vaizduodamas net paviršutiniškiausius motyvus. L. Slendzinskį ypač žavėjo nekintančios vertybės, logika, racionalus protas, tvarka ir preciziškumas; didžiausias įkvėpimo šaltinis jam buvo klasikinis menas. Nors dailininkas nevengė atvaizduoti amžiuje esančių žmonių kartu su juos supančiu pasauliu, visgi stengdavosi kiekvienam atvaizdui suteikti tam tikro kilnumo. Tai puikiai atsispindi ir 1934 m. kūrinyje „Danutos Vychrovskos portretas“, gruodžio 14 d. „Desa Unicum“ aukcione Lenkijoje parduotame už 59 219 Eur.
6. Markas Antokolskis (1842–1902 m.) – Vilniuje gimęs skulptorius, tikėjęs, kad skulptūra – tai socialinis ir žmogiškas idealas. Jau pirmosios jo skulptūros buvo įvertintos kaip atskleidžiančios paprastą tiesą – dalykus, apie kuriuos skulptorystėje iki tol niekas nedrįso pagalvoti. 45 cm aukščio bronzinė M. Antokolskio skulptūra „Ecce Homo“ „Christie‘s“ aukcione Londone parduota už 43 597 Eur.
7. Tapytojas, dailininkas dekoruotojas Napoleonas Ylakevičius (1811–1861 m.) gimė ir paskutines gyvenimo dienas praleido Vilniuje, tačiau jo gyvenimo kelias vingiavo po visą Europą. N. Ylakevičius kūrė dekoracijas teatrui, bažnyčioms ir rūmams. Gyveno bei dirbo Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Anglijoje – ten karalienės Viktorijos užsakymu tapė paveikslus galerijai, piešė albumams. 1857 m. grįžo į Vilnių, kur iki gyvenimo pabaigos buvo sekamas caro policijos. Parduodamų šio dailininko darbų nėra, todėl į aukcioną atneštas N. Ylakevičiaus 1852 m. kūrinys „Moters portretas“ – unikalus atvejis. Gruodžio 7 d. „ARS VIA“ aukcione Vilniuje drobė parduota už 32 000 Eur.
8. Jono Čeponio (1926–2003 m.) kūrybai įtakos turėjo fovizmas. Daugiausia tapė ekspresyvius Lietuvos kaimų ir Vilniaus peizažus, kuriuose suabstraktinti motyvai perteikiami fragmentiškai, kartais panoramiškai. Būdingi dekoratyvūs, kontrastingi spalvų deriniai. Nutapė portretų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų, aktų. Autoriaus darbas „Prie jūros“ parduotas š. m. rugpjūčio 5 d., XLIX Vilniaus aukcione už 20 900 Eur.
9. Trečiajame dešimtmetyje subrendo individuali Kazio Šimonio (1887–1978 m.) pasaulėjauta: išryškėjo mėgstami motyvai ir stilistinės ypatybės, fantastinė poetiška kūrybos kryptis. Jo amžininkai pastebi dailininko dėmesį istorinei tautos praeičiai, folklorinį mąstymą ir fantastinį kūrybos pobūdį. Jo mąstymo krypčiai bei vidinio pasaulio tobulėjimui didelės reikšmės turėjo Vydūno pažiūros ir lietuvių romantikų iškeltas ryšys su Indija, kaip baltų protėvyne. Autoriaus darbas „Ramybės šalis“ parduotas rugpjūčio 5 d., XLIX Vilniaus aukcione už 20 250 Eur.
10. Mstislavas Dobužinskis (1875–1957 m.) – pasaulyje pripažintas dailininkas, Lietuvos visuomenei žinomas kaip scenovaizdžių kūrėjas. Valstybės teatre jis apipavidalino daugiau nei 40 operos ir dramos spektaklių. Dailininkas garsėjo Paryžiaus, Londono, Romos, Neapolio, Briuselio, Niujorko operos teatruose. M. Dobužinskis tapė ir piešė lankytinų miestų vaizdus, rengė parodas Europoje bei JAV. Pirmoji M. Dobužinskio darbų paroda Vilniuje buvo surengta 1908 metais. „M. Dobužinskis buvo tikras sielos aristokratas, karališkai apdovanojęs Lietuvą savo talentu ir kūryba“, – taip rašė apie menininką istorikė, pedagogė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė.
Septynių veikėjų kostiumų eskizas „LES COSAQUES DE PLATOV À PARIS“ lapkričio 28 d. „Sotheby’s“ aukcione Londone parduotas už 17 815 Eur.
