Kaip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimai, šiemet jis sudarė 24 proc., tai 2 proc. punktais daugiau nei prieš dvejus metus.
„Akcizinių prekių rinkoje fiksuojame priešingas tendencijas nei kitose srityse. Ekonomika auga ir žmonių pajamos didėja, dėl to bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja ir šiemet sudaro apie ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto. Alkoholio rinkoje šešėlis, priešingai, pagyvėjo“, – teigia LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Jis svarstė, kad Vyriausybė turėtų atsargiai elgtis dėl mokesčių ir akcizų didinimo. Esą ankstesnių krizių patirtis rodo, kad staiga sumažėjus gyventojų pajamoms, nelegalaus alkoholio ir cigarečių suvartojimas gali gerokai išaugti.
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad net jei valdžia nebūtų nieko dariusi, bendras neapskaitomos ekonomikos mastas būtų sumažėjęs dėl išaugusių atlyginimų. Tačiau tai, kad gyventojai dažniau pateisina tokių produktų vartojimą, rodo, kad didinant akcizus buvo perlenkta lazda.
Instituto vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad padidinus akcizus ir išaugus gėrimų kainoms, legalaus alkoholio galbūt suvartojama mažiau. Tačiau gali būti, kad jo tiesiog nuperkama mažiau, nes nemažai gyventojų gėrimų įsigijo Lenkijoje ir Latvijoje.
„Tendencijos keičiasi ir tai gali būti žmonių reakcija į valdžios vykdomą alkoholio kontrolės politiką. <...> Kažkas įvyko 2017 m., kas pakeitė žmonių nusistatymą“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
Jo teigimu, jeigu gėrimų akcizai ir toliau kils, didės galutinė jų kaina, gyventojai turės daugiau paskatų ieškoti alternatyvų legaliaim alkoholiui Lietuvoje. Be to, gali susiformuoti įgūdžiai, kuriuos vėliau bus labai sunku pakeisti. Esą nueiti į šešėlį lengva, o iš jo sugrįžti – sunku.
Didėjantį šešėlį šioje rinkoje rodo ir „minkštėjantis” žmonių požiūris. Gyventojai labiau pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą ir vartojimą. Jei prieš dvejus metus visiškai to nepateisino daugiau kaip pusė – 55 proc. gyventojų, ši dalis reikšmingai sumažėjo iki 45 proc. gyventojų.
„Penktadalis žmonių sako pateisinantys nelegalaus alkoholio pirkimą ir vartojimą, didesnė dalis jį vartoja. Tai yra labai rimtas signalas valdžiai. Net ir auganti ekonomika negali absorbuoti nepamatuotų valdžios sprendimų – žmonės taip reaguoja į stipriai padidėjusius akcizus ir pabrangusį alkoholį. Šešėlį labiau pateisina mažesnes pajamas gaunantys vyrai. Kai įpirkti legaliai darosi per brangu, ieškoma alternatyvų, tada ir atsiranda erdvė šešėliui. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį“, – teigia LLRI instituto viceprezidentas.
„Tuomet, kai legalus alkoholis tampa brangesnis, žmonės ieško alternatyvų, viena iš jų – šešėlis, kita – legalus įsigijimas iš kaimyninių šalių. Prognozės išsipildė: stipriai padidėjus apmokestinimui Lietuvoje, vis daugiau žmonių pirkdami legalų alkoholį mokesčius sumoka ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse”, – pastebi V. Žukauskas.
„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo“ duomenimis šiek tiek didėja ir šešėlinė cigarečių rinkos dalis. Per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc. Latvijoje šešėlinė cigarečių rinka siekia 24 proc., Estijoje – 13 proc. Didžiausią dalį nelegalių cigarečių Lietuvoje sudaro kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos.
