O mažamečio berniuko taip ir nepavyko apklausti – apie tai, kad prieš jį smurtavo motina ir šios sugyventinis, vaikas išdrįso papasakoti tik savo tėvui ir senelei. Tik tiems, kuriais labiausiai pasitikėjo – prakalbinti keturmečio nesugebėjo ir su juo ilgą laiką bendravusi vaikų psichologė.
Tuo metu berniuko motina teigė, kad sūnus sužalojimus „patyrė netyčia atsitrenkęs į stalo kampą, nes yra labai judrus, daug bėgioja, šokinėja nuo lovos, yra anksčiau apsipylęs karštu vandeniu“. Kaltės dėl smurto prieš vaiką, kai esą jo pilvuką degino žiebtuvėliu, nepripažino ir berniuko motinos sugyventinis.
„Šioje byloje surinktų įrodymų analizė neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, kad nustatytus vaiko kūno sužalojimus tyčiniais veiksmais padarė motina ir jos sugyventinis“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas, palikęs galioti anksčiau priimtą Šalčininkų rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Teismas nesiryžo remtis mažamečio berniuko tėvo ir senelės duotais parodymais – tuo metu tarp atskirai gyvenusių keturmečio tėvų vyko konfliktai, vėliau prasidėjo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisminis procesas, todėl esą gali būti, kad apie smurtą prabilę tėvas ir močiutė davė neobjektyvius parodymus ir asmeniškai yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią išskirtinę bylą, pažymėjo, kad negali pašalinti kilusių abejonių, nes jau nebėra galimybių surinkti papildomų įrodymų, todėl, „vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės turi būti vertinamos kaltinamų asmenų naudai“.
Iš karto po paskelbimo įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis formaliai dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – teisę pateikti skundus turi ne tik byloje valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai, bet ir berniuko tėvas, teisme atstovavęs savo sūnaus interesams. Už tai, kad namuose, kuriuose tuo metu gyveno, patyrė smurtą, vyras iš berniuko motinos ir jos sugyventinio prašė vaiko naudai priteisti 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Psichologei nepavyko prakalbinti vaiko
Šiurpą kelianti istorija nutiko viename nedideliame Šalčininkų rajono miestelyje – keturmetį iš motinos pasiėmęs tėvas neteko amo, kai ant jo veido paaky pamatė vadinamąją mėlynę, o ant pilvuko – odos nudegimo žymę.
Paklaustas, iš kur atsirado sužalojimai, vaikas papasakojo, kad namuose mama jam į veidą sudavė su musgaudžiu, o šios sugyventinis, kurį berniukas vadino vardu, paėmęs žiebtuvėlį degino pilvuką.
Šoko ištiktas vyras su savo motina iš karto kreipėsi į apylinkės inspektorę – mažametį apžiūrėjusi pareigūnė sakė mačiusi ne tik „mėlynę“ paaky, bet ir žaizdą ant pilvuko, todėl nedelsiant patarė kreiptis į medikus ir parašyti pareiškimą policijai. Vaiko tėvas taip ir padarė.
Ikiteisminį tyrimą pradėjusi policija iš karto į apklausą išsikvietė mažamečio motiną ir sugyventinį – tuos asmenis, kurie buvo įtariami smurtu. Bet jie kategoriškai kratėsi kaltinimų ir aiškino, kad vaiką mylėjo, niekada šio neskriaudė.
Buvo nutarta apklausti ir pagrindinį šios skaudžios istorijos dalyvį – keturmetį. Mažylio apklausa buvo patikėta patyrusiai vaikų psichologei. Tačiau pasikalbėti su berniuku nepavyko – psichologė sakė, kad vaikas atsisakė su ja bendrauti be tėvo ir senelės.
„Berniukas į pateikiamus klausimus neatsakydavo, tik pakartodavo jam užduodamus klausimus, jo žodynas buvo labai skurdus“, – sakė psichologė.
Jos ataskaitoje nurodoma, kad keturmetis buvo įsitempęs, impulsyvus, nedėmesingas.
„Jis patyrė sunkumų norėdamas išsireikšti, neatsakė į užduodamus paprastus klausimus, tik atkartodavo patį klausimą, kartais pasakė kokį pavienį žodį“, – psichologė teigė, kad su berniuku bendrauja iki šiol, senų įvykių, kurie inkriminuojami jo motinai ir šios sugyventiniui, vaikas dabar greičiausiai jau neprisimintų, o jeigu apie tai ir kalbėtų, yra tikimybė, kad atkartodamas jam užduodamus klausimus tiesiog iškraipytų faktus.
Anot psichologės, ikiteisminio tyrimo metu neapklausto vaiko negalima apklausti nagrinėjant bylą teisme: „Tokios galimybės nėra dėl itin jauno nukentėjusiojo amžiaus bei psichoemocinės būklės.“
Sužaloti ir nudeginti galima ir neatsargiais veiksmais
Kad vaikas iš tikrųjų buvo patyręs fizinį smurtą, konstatavo teismo medicinos ekspertas – apžiūrėjęs berniuką medikas nustatė ne tik kraujosruvą su odos nubrozdinimu apie kairę akį, bet ir odos nudegimą ant pilvuko. Žaizdos dydis – 4x3 cm. Nustatyti, ar nudegimas padarytas karštu vandeniu, ar atvira liepsna, nebuvo įmanoma.
„Tiesioginių įrodymų apie kūno sužalojimų atsiradimo aplinkybes, mechanizmą, kas ir kokiu būdu tai padarė, nenustatyta“, – pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai.
Anot teisėjų, apie tai, kad vaiką sužalojo motina ir patėvis, iš berniuko lūpų girdėjo tik trys žmonės – tėvas, močiutė ir dar viena moteris, gyvenanti jų namuose. Jų parodymus teismas įvertino kaip itin svarbius, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad jų parodymai yra išvestiniai, nes apie įvykį jie žino tik iš nukentėjusiojo žodžių.
„Vertintina ir tai, kad šie, vaiką klausinėję asmenys, nėra profesionalūs teisininkai, todėl nėra atmetama ir menančių atsakymą klausimų uždavimo tikimybė, – išteisinamąjį nuosprendį pagrįstančioje nutartyje teismas pažymėjo, kad vaikas nenurodė jokių įvykio detalių, tik užsiminė apie pavartotą smurtą. – Nudeginimas žiebtuvėliu ar sudavimas musgaude yra galimi ne tik tyčiniais, bet ir neatsargiais veiksmais, ko, nežinant įvykio aplinkybių, nėra įmanoma detalizuoti ir nustatyti.“
Teisėjai taip pat pažymėjo, kad vaikų darželio auklėtoja, daug bendravusi su nukentėjusiuoju, per apklausą pažymėjo, jog vaikas niekada nesiskundė dėl smurto šeimoje.
Šiuo metu mažametis gyvena su savo tėvu.