Tuo metu kaimyninė Latvija lengviesiems automobiliams taiko du mokesčius. Pirmasis – registracijos, susietas su CO2 išmetimu arba su automobilio pagaminimo metais ir jo darbiniu tūriu. Antrasis mokestis siekia 40 eurų ir yra taikomas automobilių pardavėjams, kurie nedalyvauja netinkamų eksploatuoti transporto priemonių tvarkymo sistemoje.
Tarša yra pavojingesnė nei Ebola ar ŽIV virusas, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Naujausi organizacijos duomenys rodo, kad 1 iš 5 jaunesnių nei 5-erių metų amžiaus vaikų miršta dėl užteršto oro ir vandens.
Vienas iš reikšmingų taršos šaltinių yra transporto sektorius, kurio išmetamųjų medžiagų (šiltnamio dujos, azoto oksidai, kietosios dalelės ir pan.) kiekis sudaro apie ketvirtadalį arba 25 proc. visos taršos. „Regitros“ duomenimis, š. m. birželio mėnesį Lietuvoje buvo registruota apie 1,4 mln. transporto priemonių. Didesnė dalis jų – varomos dyzeliniais varikliais, kurie aplinką teršia kur kas labiau nei benzininės transporto priemonės.
Kitąmet daugiau atsakomybės savivaldybėms
Kaip rodo pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenys, prasčiausia aplinkos oro kokybė yra didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Čia fiksuojamos didžiausios kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido NO2, anglies monoksido (CO), kancerogeninio teršalo – benzo(a)pireno koncentracijos.
Aplinkos monitoringo duomenimis, oras labiau užterštas ten, kur intensyviausias automobilių eismas. Tokiose miestų vietose fiksuojamos didžiausios kietųjų dalelių koncentracijos, nustatoma daugiausia šio teršalo ribinės vertės viršijimų.
Siekiant tarptautiniuose ir ES teisės aktuose Lietuvai nustatytų oro taršos mažinimo tikslų 2020 m. ir 2030 m. įgyvendinimo ir vykdant LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, Aplinkos ministerija organizuoja būsimą Vyriausybės tvirtinamą oro taršos valdymo planą, kuris turi būti parengtas kitąmet.
Jame pagal 2017 m. pakeistą Aplinkos oro apsaugos įstatymą galės būti nustatytos savivaldybių teritorijose taikytinos aplinkos oro taršos ribojimo ir jos neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo priemonės. Oro apsaugos įstatyme numatyta, kad savivaldybės įpareigotos strateginio planavimo dokumentuose numatyti oro taršos mažinimo priemones, atsižvelgiant į įstatyme apibrėžtus prioritetus. Vienas iš jų – mažinti transporto sukeliamą taršą, mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinių transporto priemonių naudojimą, tuo pačiu išsaugant esamą viešojo elektra varomo transporto priemonių tinklą (aktualu dėl Vilniaus ir Kauno troleibusų) bei jį plėtojant.
Gautos pajamos – prevencijai
Linas Kranauskas iš žali.lt sako, kad taršos mokestį transportui palaiko, o idėją Lietuvai mokestį rengti pagal Vakarų Europos modelį vertina palankiai.
„Šis regionas šiuo metu pažangiausias, turint galvoje taršos prevenciją, klimato kaitos problemos suvokimą, į tai atsižvelgiančius urbanistinius sprendimus“, – komentavo L. Kranauskas.
Jo nuomone, svarbiausia, kad gautos pajamos būtų tikslingai panaudotos taršos prevencijai.
„Puiku, kad savivaldybės dabar skiria daugiau dėmesio dviračių takams, tačiau toliau atliekamas gatvių ir jų tinklo platinimas, neatsižvelgiant į Vakarų Europoje parengtas studijas, kurios parodė, jog tai didina privačių kelionių automobiliu kiekį; nekuriami apribojimai tranzitui per Vilniaus senamiestį ir kitas jautrias vietas kaip regioniniai parkai; nevystomos viešojo transporto sistemos – jos greičiau skurdinamos“, – pažymėjo žaliųjų atstovas.
Pašnekovas siūlo automobilius keisti, o ne papildyti alternatyvomis. Kalbėdamas apie pagalbines priemones transporto taršai mažinti jis įvardino, jog reiktų pasirūpinti dviračių susisiekimo tinklu, parengti šių transporto priemonių įsigijimo ir skatinimo programą, centrines gatves transformuoti į pėsčiųjų alėjas, investuoti į troleibusų sistemas, atkurti lietuviško troleibuso projektą, įvairiais būdais skatinti keliones pėsčiomis.
Tarp priemonių – apribojimai eismui
Nors Londonas nėra vienas iš pirmaujančių miestų Jungtinėje Karalystėje ar pasaulyje pagal užterštumo rodiklius, tačiau nuo 2019 m. didmiestį planuojama paversti žemos taršos zona (angl. Ultra-Low Emission Zone (ULEZ)), rašo bbc.com. Sparčiai besivystančiame Oslo centre iki 2019 m. planuojama uždrausti automobilių eismą. Paryžius, Madridas, Meksikas ir Atėnai iki 2025-ųjų ketina drausti dyzelinių automobilių ir sunkvežimių eismą.
Tuo metu taršos mokestis pasaulio didmiesčiuose taikomas jau kurį laiką. Londone „Euro 4“ normų neatitinkantiems automobiliams jis buvo įvestas 2005-aisiais. Visai neseniai, spalio 23 d., miesto meras Sadiqas Khanas paskelbė apie naujo „T-Charge“ mokesčio (11,24 Eur (10 GBP)) startą, kuriuo siekiama sumažinti oro taršą mieste ir skatinti vaikščiojimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar naudojimąsi viešuoju transportu. Darbo valandomis, nuo 7 iki 18 val, senesnių transporto priemonių vairuotojai kartu su spūsčių mokesčiu (12,92 Eur (11,5 GBP)) paklos apie 24,15 Eur (21,50 GBP).
