Tokį sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė gruodžio 22 dieną, įvertinęs Marcinkevičių teiginius portalo delfi.lt šių metų sausio 2 dieną skelbtame straipsnyje, aprašiusiame Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių 2014 ir 2015 metais sudarytus finansinius sandorius, kuriais N.Numavičiui buvo išmokėta 19,264 mln. eurų.
Teismo nutartis per 30 dieną gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui. N. Numavičiaus atstovai jau pranešė svarstantys tokią galimybę, M. Marcinkevičiaus savo veiksmų kol kas nekomentuoja.
Teiginiai apie padarytą žalą - nepagrįsti
Teismas pažymėjo, kad jis nesprendė dėl delfi.lt publikacijoje aprašytų sandorių ir jų vykdymo teisėtumo ir nagrinėjo juos tik tiek, kiek jie galėjo daryti įtakos Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių nuomonei. Teismo vertinimu, šie sandoriai Marcinkevičiams galėjo sukelti abejonių dėl jų teisėtumo, tačiau verslininkų pareiškimai apie žalą yra nepagrįsti.
„Vertinant šiuos sandorius, galima situacija, kad asmuo galėtų atlikti panašių sandorių eilę, kuriais būtų galima bandyti siekti išvengti gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, todėl atsakovų (Marcinkevičių – BNS) nuomonė turėjo faktinį pagrindą. Ši teismo nustatyta aplinkybė negali būti vertinama, kaip teismo nustatyta, jog neabejotinai taip buvo padaryta, ar to buvo siekiama“, – rašoma teismo nutartyje.
Todėl, anot teismo, M. Marcinkevičiaus teiginiai, kad VP įmonės galėjo būti panaudotos akcininkų pinigų pervedimui į asmenines N. Numavičiaus sąskaitas, nesumokant mokesčių, taip pat kad per vieną tokių įmonių – Olandijoje registruotą „TAF Asset 11 B.V“ galėjo būti išplauta daugiau nei 20 mln. eurų akcininkų turto ir nuslėpta 3 mln. eurų mokesčių, yra subjektyvi nuomonė, kurią kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti.
„Situacija vertintina ir tuo aspektu, jog tarp šalių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius“, - rašoma teismo nutartyje.
Tačiau M. Marcinkevičiaus teiginius „akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ bei „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais N. Numavičiaus garbę bei orumą.
„Byloje nėra duomenų, jog akcininkai ar valstybė būtų patyrę žalą (...) Duomenų, jog būtų pavogtos akcininkų ar valstybės lėšos bei kad už tai būtų kam nors taikyta atsakomybė, byloje nėra“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas pažymėjo, kad M. Marcinkevičius, manydamas, kad N. Numavičius galėjo atlikti neteisėtus veiksmus valstybės atžvilgiu, kreipėsi į teisėsaugą ir ne visi tyrimai yra baigti, tačiau teisėsauga teiginių dėl mokesčių slėpimo ar jų vengimo kol kas nėra patvirtinusi.
Marcinkevičiai neteisingus teiginius įpareigoti paneigti per 5 ienas nuo teismo spendimo įsiteisėjimo.
Teismo sprendimu M. Marcinkevičius N. Numavičiui turės sumokėti 2,6 tūkst. eurų, o G. Marcinkevičius – 5,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. N. Numavičius M. Marcinkevičiui turės sumokėti 25,4 tūkst. eurų išlaidų advokatams.
Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat atmetė N.Numavičiaus reikalavimus, kad delfi.lt skelbtą informaciją paneigtų ir viešųjų ryšių agentūrai „Maniakai“, kurios vadovas Laurynas Filipavičius persiuntė M. Marcinkevičiaus informaciją žurnalistams.
„Teiginiai, jog „Maniakai“ ne tik perdavė, bet ir rengė žurnalistui perduotą informaciją, atmestini, kaip neįrodyti ir „Maniakai“ nėra atsakingi už ginčo teiginių paskleidimą“, – rašoma nutartyje.
Paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją N. Numavičius bylinėjimosi pradžioje prašė įpareigoti ir portalą delfi.lt – byla šioje dalyje buvo nutraukta birželio 28 dieną, teismui patvirtinus N. Numavičiaus ir „Delfi“ taikos sutartį.
N. Numavičiaus atstovai: svarstysime galimybę teismo sprendimą skųsti
N. Numavičiaus atstovai teigia, jog teismo sprendimas rodo, kad M. Marcinkevičiaus teiginiai apie neteisėtus VP grupės įmonių veiksmus bliūkšta, tačiau tuo pačiu neatmetama galimybė sprendimą skųsti.
„Šis teismo sprendimas patvirtina ir įrodo, kad ilgalaikė smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ir su juo susijusių asmenų šmeižto kampanija, pradėta dar 2015 metais, tėra nepagrįstų ir prasimanytų faktų burbulas, kuris pagaliau subliuško. Tikimės, kad Mindaugas Marcinkevičius ir kiti atsakovai ne tik įvykdys teismo sprendimą ir viešai pripažins, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės, tačiau galutinai užbaigs visas šmeižto kampanijas ir nebeklaidins visuomenės“, – rašoma N. Numavičiaus atstovų pranešime.
Jame taip pat apgailestaujama, kad kai kuriuos teiginius teismas įvertino ne kaip paskleistus tikrovės neatitinkančius faktus, bet kaip subjektyvią nuomonę ir šioje vietoje suteikė prioritetą saviraiškos laisvei, o ne asmens garbės ir orumo apsaugai.
„Manome, kad kaltinti asmenį apvogus akcininkus ir valstybę, išgalvojant ir sukuriant tik sau asmeniškai naudingus faktus, prisidengiant teisės reikšti nuomonę apsauga, mūsų šalyje yra neteisėtas elgesys. Todėl svarstysime skųsti teismo sprendimą šioje dalyje“, – rašoma pranešime.
M. Marcinkevičius: turėjau pagrindą įtarti neskaidrias operacijas
M. Marcinkevičiaus teigimu, teismas sprendimas rodo, kad jis turėjo faktinį pagrindą susidaryti nuomonę, jog N. Numavičius atliko veiksmus, susijusius su neskaidriomis piniginėmis operacijomis Olandijos įmonėje „TAF Asset 11 B.V“. Jis taip pat sakė neabejojantis, kad N. Numavičiui nepalankus sprendimas bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
„Akivaizdu, kad ginčo esmė buvo ne mano išsakyta nuomonė, bet dar vienas bandymas bauginti, šioje byloje atsakovais patraukiant ir pačią žiniasklaidą“, – pranešime spaudai sakė M. Marcinkevičius.
Jo teigimu, pati byla tik dar kartą patvirtino, kad nepalankios nuomonės pagrindiniam VP grupės akcininkui sakymas, gali sulaukti atitinkamų persekiojimo veiksmų.
VMI tyrimas dėl ginčo sandorių dar nėra baigtas
Nyderlandų, Kipro ir Lenkijos įmonių 2014 ir 2015 metais sudarytus finansinius sandorius, kuriais N.Numavičiui buvo išmokėta 19,264 mln. eurų, vertina ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Teismo nutartyje nurodoma, kad VMI tyrimas dar nėra baigtas.
2014 metais Nyderlandų įmonė „TAF Asset 11 B.V.“ suteikė 25,8 mln. eurų paskolą Kipro bendrovei „Bertona Holdings Limited“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai tarp „TAF Asset 11 B.V.“, „Bertona Holdings Limited“, Lenkijos įmonės „Emir 77“ bei Kipro įmonių „Averline Holdings Limited“ ir „Miglione Investments“, kurių pagrindu 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista „Miglione Investments“.
Perleidus skolos dalį, „Bertona Holdings Limited“ išmokėjo 19,783 mln. eurų „Miglione Investments“, kuri šia suma sumažino įstatinį kapitalą ir atsilaisvinusias lėšas išmokėjo privilegijuotų akcijų savininkei - Kipro bendrovei „Amarentio Holdings Limited“. 2015-aisiais buvo sumažintas jau „Amarentio Holdings Limited“ įstatinis kapitalas ir 19,264 mln. eurų išmokėta jos akcininkui N.Numavičiui.
Tuomet M.Marcinkevičius portalui teigė, kad per „TAF Asset 11 B.V.“ galimai buvo išplauta daugiau nei 20 mln. eurų VP grupės akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių į biudžetą, o G.Marcinkevičius tvirtino, kad tokiu būdu buvo pavogti pinigai iš VP grupės akcininkų ir valstybės. N. Numavičiaus atstovai tvirtino, kad šais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamąsias akcijas, o po metų paskola jam buvo grąžinta, išpirkus minėtas akcijas.
M.Marcinkevičiaus ir N.Numavičiaus konfliktas tęsiasi jau pustrečių metų
Iki 10 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turintis M. Marcinkevičius konfliktas su pagrindiniu grupės akcininku N.Numavičiumi tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus. . 2015-ųjų vasarą M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
VP grupės atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
Neoficialiai teigiama, kad M. Marcinkevičius už turimas VP grupės įmonių akcijas siekia gauti apie 320 mln. eurų - kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai. Pavyzdžiui, Žilvinui Marcinkevičiui už 13-os įmonių, išskyrus Maltos „Relvit“ bei Estijos „Klarus Group Holding“, apie 15 proc. akcijų paketus pernai buvo sumokėta 141,9 mln. eurų, rodo BNS turimos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos.
Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės santykius aiškinasi skirtinguose teismuose, VP grupės akcininkų santykiai sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir teisėsaugos dėmesio. Jie taip pat figūruoja ir politinės korupcijos byloje - „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apie tai kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris šių metų sausį buvo atleistas iš pareigų už korupcinę veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus.