Priemonė atlaikyti vidutiniam šokui
Pastaruoju metu NT rinkoje padėtis po truputį kaista – kainos toliau auga, skolinama itin aktyviai, tačiau pasiūla jau viršija paklausą, kuri, lyginant su pernai metais, sumažėjo.
Todėl Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos per metus turės sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, kuris kitąmet gali būti padidintas ir iki 1 proc.
Sprendimą, ar bankus įpareigoti didinti rezervą dar daugiau – iki 1 proc., Lietuvos bankas turėtų priimti kovą.
0,5 – 1 proc. kapitalo, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, pakaktų atlaikyti vidutiniam šokui.
Pavyzdžiui, 2008–2009 metų finansų krizei atlaikyti būtų reikėję 5–6 proc. kapitalo.
Vis dėlto dėl tokios priemonės, Lietuvos banko skaičiavimais, paskolos gali pabrangti 0,07 proc., todėl paskolų išdavimas per kelerius metus sumažėti 0,5 proc.
Tačiau V. Vasiliauskas tikina, kad gyventojai jokio poveikio nepajus, tai tik į bankus nukreipta priemonė, kuria siekiama didinti jų atsparumą.
Ruošia tam tikrą pagalvę
Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigė, kad panašu, jog ruošiama tam tikra pagalvė: „Geriausia frazė – roges ruošia vasarą, t. y. viskas dabar yra gerai, todėl dabar tą papildomą pagalvę sukurti yra nepalyginamai lengviau ir geriau tą padaryti iš anksto nei per vėlai.“
Panašiai mano ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
„Mano pozicija šiuo klausimu yra tokia rezervuota, nemanau, kad pirks mažiau. Tačiau faktas, kad Lietuvos bankas yra daug aktyvesnis negu prieš 5 ar daugiau metų“, – atsargiai kalbėjo jis.
M. Statulevičius taip pat nemano, kad būsto kainos pradės kristi, nors apie tai irgi kalbėjo atsargiai: „Rinka yra dinamiška, besikeičianti, tačiau šiuo metu ji stabilizuojasi. Korekcijų tam tikruose segmentuose bus, gal tai palies prabangesnio būsto segmentą, bet daugumos butų kaina nemanau, kad kris.“
Bendrai V. Rūkas Lietuvos banko priemonę įvertino gana palankiai.
„Vertinu teigiamai, nes pradedame ruoštis, na, negalima būtų pasakyti, kad krizei, bet kaistančiai ekonomikai. Toks žingsnis yra pozityvus, nes jis neužkerta kelio tolimesnei bankinei veiklai, skolinimuisi, tačiau atsargumo į rinką ir finansų sektorių įneša“, – sakė jis.
Kol kas nemano, kad tai paveiks NT rinką
M. Statulevičius džiaugėsi, kad nebuvo imtasi priemonių, mažinančių skolininkų riziką, kaip tai buvo daroma 2015 metais.
„NT rinka pirmiausia vertina per tai, kaip keisis finansavimo sąlygos būsto rinkoje. Akivaizdu, kad jeigu bankams reikalavimai padidėja, atsiranda prievolės kaupti kapitalą, tai yra tam tikrą dalį lėšų atidėti, todėl, tikėtina, kad finansavimo sąlygos gali keistis.
Spekuliuoti, kaip jos keisis, gerės ar blogės, į kurią pusę tai bus, nesiimčiau. Matyt, reikia sulaukti taikymo ir tada susidarys paveikslas. Bet vienaip ar kitaip turės tai kažkokią įtaką ir, matyt, tam ruošiamasi“, – sakė jis.
Jis pripažino, kad NT vystytojus džiugina, jog nebuvo imtasi priemonių dėl atsakingo skolinimosi nuostatų: „Kaip sakė banko vadovas, kol kas nėra jokių ženklų ar signalų, kad tą reikėtų judinti ir, tarkime, tiek maksimalų paskolos terminą padaryti dar trumpesnį, tiek sumokamos paskolos dalį kažkaip keisti.
Tai yra gera žinia, kad finansavimo ir skolinimosi rinka daugiau ar mažiau yra darnioje stadijoje ir kad bankai patys tas rizikas suvaldo.
Tuo metu V. Rūkas taip pat nemano, kad šios priemonės iš esmės gali paveikti NT rinką ar gyventojų elgesį.
„Būtent šitas žingsnis bankų klientų niekaip nepaveiks, jis veiks tik bankus, vadinasi, skolinimosi limitai arba kriterijai nesikeičia, keičiasi tik tai, kad patys bankai turės turėti daugiau kapitalo, ir patys atsargiau skolinti arba atidėti pinigus, turėti sukauptą papildomą rezervą.
Visa tai daroma dėl banko kapitalo stiprumo, ir tai niekaip nepaveikia pačių investuotojų“, – sako jis.
