Įvertinusi pastarųjų metų kredito ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos raidą, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą.
Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė, V. Vasiliausko teigimu, padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams.
„Ką mes matome NT rinkoje, ji įsibėgėja, ir vertinant NT nuotrauką, ji yra pozityvi, gera, ekonominis ciklas vystosi tvariai, tinkamai, NT rinka daro tą patį, nors ir buvo kalbų apie NT rinkos lėtėjimą, tačiau mūsų analizė ir duomenys sako, kad ji ir toliau nuosekliai auga.
Vadinasi, NT kainų lygis didėja tiek Lietuvoje, tiek Vilniuje, Vilniuje, tiesa, kainų augimas šiek tiek mažesnis. Vidurkis visoje Lietuvoje NT kainų augimo maždaug 8,5 proc.
Paskolų portfeliai, matome, didėja tiek verslui, tiek namų ūkiams, didėja ir dalis NT sandorių, finansuojamų iš būtent paskolų. Be abejo, lyderis – Vilnius.
Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta teigė, kad vis tik gyventojai į dabartinę situaciją žvelgia pozityviau nei bankai: „Būsto įperkamumas šiuo metu tikrai yra geras, matome, kad jis yra geriausias per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Priežastis – ilgalaikis atlyginimų augimas, kuris viršija NT kainų augimą, turime rekordiškai žemas palūkanų kainas, ir šitas kokteilis lemia, kad sąlygos yra palankios skolintis.
Kalbant apie lūkesčius, kurie labai svarbūs NT rinkoje, matome, kad gyventojai šiuo metu optimistiškiau žiūri į kainas, negu bankai, daugiau nei pusė gyventojų tikisi kainų augimo ateityje.Bankai šiek tiek atsargesni, apie trečdalis galvoja, kad kainos augs.“
Anot V. Vasiliausko, vis dėlto dabar yra geri laikai, todėl bankams ir kredito įstaigoms būtina pradėti kaupti anticiklinį kapitalo rezervą.
„Kai Lietuvos bankas gavo instrumentą reguliuoti rinką, vienos priemonės buvo nukreiptos į bankų atsparumą, antros – į skolinimosi riziką.
Antros grupės priemonės yra branduolinio pobūdžio priemonės, kurios labai tikslingai ir kryptingai veikia rinką, tuo metu pirmos grupės nukreiptos į bankų atsparumo stiprinimą.
Taigi mūsų tikslas dabar – bankų atsparumo didinimas. Kaip juokaujame, tai yra vitaminas C gerais laikais, jokiu būdu ne antibiotikas.
Nors jis akcentavo, kad gyventojų tai niekaip nepalies, pripažino, kad kreditavimui įtakos turės: „Be abejo, kreditavimui tai atsilieps, nes bankams reikia sukaupti atsargą, bet šiandien didžioji rinkos žaidėjai ir taip kreditavimą tikrai vykdo su atsarga. Gyventojų tai niekaip neliečia.“
Anticiklinis kapitalo rezervas – buferis, kuris privalo būti kaupiamas gerais laikais, tai yra tam tikras pūtimas prieš vėją, tam, kad esant blogiems laikams, kada štilis, vėjo nėra, jį pašalinus, galima būtų tam tikrą judesį rinkoje sukelti.
Mes įsivaizduojame, kad dabar yra tinkamas metas įvedinėti anticiklinį kapitalo rezervą, ir įsivaizduojame, kad jis turėtų būti 0,5 proc.
Siekiama, kad gerais laikais jis būtų sukauptas maždaug iki 1 proc.“, – sakė jis.
V. Vasiliauskas teigė, kad gyventojai, norintys įgyti NT, jo turintys ir pan. turėtų elgtis kaip elgėsi: „Niekaip nereikia riboti savęs. Priemonė pirmiausia skirta bankų pasirengimui, jeigu kažkas būtų, tai čia kažkokio klientams, vartotojams ar potencialiems paskolų gavėjams nieko nesiūlyčiau. Galvojant kad dangus griūva ar pan. atsakymas – elgtis normaliai, ramiai.“
Pritaikyta priemonė, anot V. Vasiliausko, yra lanksti: ekonomikos augimui sulėtėjus, ar patyrus sukrėtimą, anticiklinio kapitalo rezervo norma gali būti operatyviai sumažinta, o atsilaisvinusias lėšas kredito įstaigos galėtų nukreipti į realiąją ekonomiką, kai to labiausia reikia.
Papildomą 0,5 proc. kapitalo rezervą kredito įstaigos turės suformuoti per 1 metus.
Ruošia rogutes vasarą
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigė, kad iš esmės anticiklinio kapitalo reikalavimas nėra kažkoks blogas ar stresinis reiškinys.
„Tai rodo, kad ekonomika auga, finansinis sektorius stiprus, o centrinis bankas „priverstinai“ skatina atsidėti papildomų rezervų, kad galima būtų suvaldyti ekonomikos svyravimus, kurie, natūralu, laikas nuo laiko atsitinka. Čia kaip tame posakyje – „ruošk rogutes vasarą“, – sakė jis.
Preliminariais skaičiavimais, pagal šiandien turimus duomenis, įvedamas anticiklinio kapitalo rezervas sudarytų apie 50 mln. eurų.
„Sveikintina tai, kad nedaroma jokių staigių judesių ir anticikliniam kapitalo rezervui sukaupti duodami vieneri metai. Savaime suprantama, komerciniai bankai norėtų daugiau diskusijos, įvedant tokio pobūdžio reikalavimus, todėl, tikimės, jeigu ateityje centrinis bankas bus priverstas įvesti panašaus pobūdžio makroprodencinę priemonę, tai bus išdiskutuojama su rinkos dalyviais.
Kol kas sunku pasakyti, kaip kiekvienas bankas sulig šiuo reikalavimu keis ir ar išvis keis savo elgseną. Galbūt dėl augančios ekonomikos nieko papildomo daryti nereikės, gal papildomam rezervui sukaupti reikės mažinti dividendus arba minimaliai koreguoti skolinimo sąlygas“, – teigė jis.
