Nederėtų manyti, kad seksas yra neginčijamas ir vienintelis artumo bei džiaugsmo šaltinis. Tokią prasmę jam suteikiame mes ir neretai tai nutinka patiriant pop kultūros spaudimą.

„Pirmoje santykių fazėje, kuri trunka ne ilgiau nei metus, seksu partneriai užsiima kada nori ir kiek nori. Antrasis etapas: sutuoktiniai mylisi praktiškai pagal grafiką ir tai trunka kelerius metus. O po to prasideda trečioji fazė, kai vyras su moterimi susitinka koridoriuje ir „siunčia“ vienas kitą kur toliau“, – tikina neurobiologas. Statistika skelbia, kad apie 20 mln. susituokusių amerikiečių gyvena santuokoje be sekso. Ką daryti? B.Gordonas siūlo pirmiausia sąžiningai atsakyti į keturis klausimus.

1. Kodėl nustojote užsiimti seksu?

Dauguma atsako, jos priežastis ta, kad sutuoktinis (-ė) pastorėjo, paseno, prarado patrauklumą. Arba įvardija išorines aplinkybes: vaikus, darbą, nedarbą, stresą, depresiją, pornografiją, menopauzę, išdavystę, seksualines disfunkcijas. Kai kurie dėl sekso nebuvimo sugeba apkaltinti net... valdžią. Vis dėlto teigti, kad santykiai be sekso visada yra blogai, taip pat absurdiška, kaip ir kaltinti dėl šios problemos vyriausybę.

Yra tikinančių, kad sekso nebuvimą sąlygoja kur kas gilesnės problemos. Taip, jos ir kompromisų paieška – neišvengiamos kiekvienos santuokos dalys! Tie, kurie mano, kad santykiai be fizinio artumo yra blogi ir juos reikia nedelsiant taisyti, dažniausiai nepajėgūs erotikos ir intymumo atskirti nuo reprodukcinės funkcijos. Pasak neurobiologo, toks požiūris tipiškas daugeliui mūsų. Tačiau tipiškas – nebūtinai geras ar teisingas.

2. Santuoka be sekso, ar visada tai blogai?

Jeigu fizinio artumo nebuvimas jus arba sutuoktinį daro nelaimingus, tada blogai. O jeigu ne, B.Gordono nuomone, nieko tokio: „Tik judu turite teisę nuspręsti, kas jums išties yra svarbu ir ko abu norite iš šių santykių.“

3. Ar tai galima pakeisti?

„Optimistas manyje sako, kad viską galima pakeisti, tačiau mokslininkas žino, kad tai – netiesa, –sako B.Gordonas. – Būna ir neišsprendžiamų problemų, ir nepagydomų ligų. Tačiau daugelį problemų išspręsti galima, o prie kitų tiesiog įmanoma adaptuotis. Paprasčiausiais atvejais pakanka skirti gydymą vaistiniais preparatais. Kai kurias problemas gali išspręsti šeimos psichoterapeutas, kai kam padeda seksualiniai eksperimentai, beje, pakankamai drąsūs. Svarbiausia nebijoti įvardinti problemą ir ją spręsti.

4. O ar reikia keisti?

Pasak neurobiologo, mes dažnai pervertiname seksą. „Jeigu pora neketina susilaukti vaikų, visiškai įmanoma gyventi ir nesimylint – tai mokslinis faktas. Jeigu randame laimę kituose dalykuose, negi tai blogai“, – svarsto B.Gordonas.

Seksualinis aktyvumas smegenyse stimuliuoja sistemas, gaminančias laimės hormonus. Tai pakankamai sena smegenų sritis, negalinti svarstyti. Ji priima bet kokį seksą kaip giminės pratęsimą, netgi jei mes saugomės, praktikuojame vienalytį seksą ar masturbuojamės. Todėl nederėtų manyti, kad seksas yra neginčijamas ir vienintelis artumo bei džiaugsmo šaltinis. Tokią prasmę jam suteikiame mes ir neretai tai nutinka patiriant pop kultūros spaudimą.