Pagrindinis principas – medžiagų kelionė ratu
Prieš dvejus metus, gruodžio 2 d. Europos Komisija pateikė paketą, kuriuo remiamas ES valstybių narių perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Pakete numatyta, jog žiedinėje ekonomikoje produktų ir medžiagų vertė turi būti išlaikoma kuo ilgiau visoje tiekimo grandinėje.
„Produktų gamyboje siekiama kuo mažiau naudoti atliekų ir išteklių, o kai produktas suvartojamas ar pasibaigia jo tarnavimo laikas, jis vėl naudojamas kitų produktų gamyboje siekiant sukurti dar didesnę vertę. Tai duoda didelę ekonominę naudą, prisidedant prie inovacijų augimo ir darbo vietų kūrimo”, – pasakoja VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius dr. Dalius Serafinas.
VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjas Domantas Tracevičius teigia, jog norėdami mažinti atliekų kiekį, kiekvienas iš mūsų turi imtis veiksmų.
„Žiedinės ekonomikos siekimas yra svarbus dėl to, kad gyvename ribotų išteklių pasaulyje bei smarkiai šylančio klimato sąlygomis. Jeigu norime sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, visi turime imtis veiksmų. Gamintojai turi pradėti kurti ir gaminti tokius produktus, kuriuos būtų galima pirmiausia saugiai grąžinti į biologinį ciklą, vėliau panaudoti viename iš mechaninio ciklo etapų”, – tikina D. Tracevičius.
Žiedinės ekonomikos elementai – seni
Žiedinė ekonomika padeda ne tik racionaliau panaudoti gamtinius išteklius, tačiau taip pat tausoja, kuria sveikesnę aplinką, padeda išsaugoti baigtinius gamtinius išteklius.
„Žiedinės ekonomikos elementai atsirado labai seniai, tik pats terminas nebuvo naudojamas. Paprasčiausias jos pavyzdys – augalinių ir gyvūninių atliekų kompostavimas ir komposto panaudojimas naujų maisto produktų auginimui”, – teigia prof. dr. D. Serafinas.
Išvengtume ir sąvartynų, ir deginimo
D. Tracevičius pasakoja, jog teisingai įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus Lietuvoje, nebereiktų sąvartynų ir atliekų deginimo įrenginių.
„Tuomet mums nereikės nei sąvartynų, nei deginimo jėgainių. Dabar planuojami Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginiai užprogramuoti kaip pertekliniai. Degindami ten medžiagas, mes jas prarandame negrįžtamai. O jeigu perdirbtume jas į kitas medžiagas, tuomet nereikėtų importuoti žaliavų ir būtų sunaudojama žymiai mažiau energijos”, – tikina D. Tracevičius.
Vykdyti žiedinę ekonomiką Lietuvoje – nesiseka
Europos komisija skelbia kelias žiedinės ekonomikos įgyvendinimo priemones: produkto sukūrimas – siekiama sukurti tokius produktus, kurių gamybai reiktų mažiau pirminės žaliavos; gamybos procesų gerinimas, taupant išteklius; produktų vartojimo mažinimas – siekiama skatinti žmones vartoti atsakingiau; atliekų perdirbimas į žaliavas, galimas panaudoti dar kartą.
„Lietuvoje yra dar daug sričių, kur galėtų būti plačiau panaudojamos žiedinės ekonomikos iniciatyvos. Šioje srityje labai svarbu skatinti žmonių sąmoningumą ir kūrybiškumą”, – teigia prof. dr. D. Serafinas.
„Lietuvoje to nesiseka daryti. Reikia suprasti, kad viskas prasideda nuo to, ar valstybė kuria ilgalaikę strategiją žiedinės ekonomikos klausimais. Egzistuoja tam tikri barjerai, pavyzdžiui, pigesnis naujų žaliavų įsigijimas, palyginus su perdirbtomis žaliavomis, didesnis investicijų poreikis.
Jeigu būtų išsikelti tikslai valstybės mastu, sakykime, jei neperdirbamų produktų tiekimas į rinką būtų smarkiai apmokestinamas, tuomet mes matytume pokytį, jaustume investavimą į perdirbamus produktus. Taip pat reiktų, jog verslai, kuriantys infrastruktūrą produktams perdirbti, o ne deginti, sulauktų daugiau valstybės paramos.
Nors yra keletas sveikintinų projektų, tokių, kaip depozito įvedimas. Artimiausiu metu tikiuosi, kad Lietuvoje pradės veikti įpareigojimas nuo 2019 metų pradėti atskirai surinkinėti maisto ir virtuvės atliekas didžiuosiuose miestuose”, – viliasi D. Tracevičius.
Remontui – mažesnis PVM
Dalindamasis savo įžvalgomis apie susidariusią situaciją, D. Tracevičius pasidalino ir teigiamais žiedinės ekonomikos įgyvendinimo pavyzdžiais užsienyje, kuriuos būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje.
„Švedija, deja, šiuo metu yra besivaduojanti iš šiukšlių deginimo gniaužtų, bet turinti viziją. Pavyzdžiui, ten odos gaminių, tokių kaip batai, namų apyvokos įrenginių ar dviračių remontui taikoma PVM lengvata. Taip pat žmonėms, besiverčiantiems tokia veika, taikomi sumažinti pajamų mokesčiai.
Iš to galėtume pasimokyti. Juk taip daiktus taisyti apsimoka, negu paprasčiausiai juos išmesti. Kitas pavyzdys būtų Italija, kuri uždraudė vienkartinius nekompostuojamus maišelius. Taip yra smarkiai sumažinama tarša plastiku, o į maisto atliekų srautą patekę kompostuojami maišeliai tiesiog sukompostuojami”, – pasakoja D. Tracevičius.
