Balsuojant dėl Vyčio įstatymo net vienas konservatorius kitam rėžė, kad su talibanu taikstytis dar įmanoma, bet čia jau darosi kaip Šiaurės Korėjoje. Tuo metu valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis nuomonę pakeitė ir Vyčio įstatymą palaikė, pranešė LNK žinios.
Pakalbinti šiuo klausimu LNK žinių žurnalistai norėjo ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, bet nuo klausimų apie Vytį ji bandė pasislėpti, o galiausiai trumpą interviu davė tik pro durų plyšelį.
Nuo žurnalistės slėpėsi už durų
„Supraskite, tai yra Vyriausybinė darbo grupė. Vyčio... Tai yra, Lukiškių aikštė tvarkoma būtent darbo grupės, kuri yra sudaryta Vyriausybės. Premjeras jau pasisakė savo“, – nurodė ministrė LNK žurnalistei, nuo kamerų slėpdamasi už vos pravertų durų.
Žurnalistės klausiama, gal tai galėtų pasakyti normaliai, ne tarpduryje, Lietuvos kultūros politikos vykdytoja tik dar kartą pabandė uždaryti duris.
„Žiūrėkite, mes turime dabar eiti... Yra... Mums reikia pasiruošti. Prašau labai, vėliau pašnekėsime“, – pastebėjus, kad kabinete nėra net R. Karbauskio, nurodė L. Ruokytė-Jonsson
Įstatymo projektui pritarė
DELFI primena, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuris nurodytų – sostinės Lukiškių aikštėje turi stovėti Vytis. Už tokį projektą, kurį toliau svarstys Seimo komitetai, balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo penki susilaikė keturi parlamentarai.
Projekto rėmėjų per pirmąjį balsavimą buvo vos keliais daugiau nei teikėjų – šį įstatymą priimti siūlo 41 Seimo narys, daugiausiai tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai.
Pirmojoje pateikimo stadijoje balsavusių parlamentarų neužtektų įstatymo priėmimui – tam reikalingas ne mažiau kaip 71 parlamentaro kvorumas. Įstatymo projektas numatytų, kad „dominuojančiu Lukiškių aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir istorinį Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas“.
Taip pat iki kitų metų gegužės Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad „Lukiškių aikštė galutinai sutvarkoma ir Lietuvos Laisvės kovos įamžinamos ne vėliau kaip iki 2018 metų gruodžio 31 dienos, deramai užbaigiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų“. Metiniame valstybės biudžete Vyriausybė turėtų numatyti lėšas, reikalingas šio įstatymo įgyvendinimui.
Kilo diskusijų
Projektą dėl Vyčio parlamentarai registravo po to, kai Kultūros ministerijai surengus kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje, komisija nugalėtoju pripažino ne Vyčio skulptūrą, o partizanų bunkerį primenantį paminklą. Tuo pasipiktino dalis visuomenės ir politikų, siekusių, kad aikštėje būtų pastatyta Arūno Sakalausko Vyčio skulptūra.
Lukiškių aikštės memorialo nugalėtoją rinko žmonės ir komisija. Už skulptoriaus Andriaus Labašausko projektą, pagal kurį aikštėje būtų įrengta partizanų bunkerį primenanti į Gedimino prospektą orientuota kalva, balsavo septyni iš devynių komisijos narių. Visuomenės balsai tiek už bunkerį primenantį memorialą, tiek už Vyčio idėją pasiskirstė beveik po lygiai – už abu juos atiduota beveik po 12 tūkst. balsų, o Vyčio projektas pirmavo vos 50-čia balsų.
Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė. Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.