Pasak „Audi“ generalinio direktoriaus Ruperto Stadlerio, veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant 10 mlrd. eurų sumažinti išlaidas ir labiau susisaistyti su „Porsche“ – dar vienu „Volkswagen Group“ priklausančiu automobilių gamintoju – tiek finansiniu, tiek organizaciniu požiūriu, pamažu padeda įgyti daugiau veiksmų laisvės imantis strateginio reorganizavimo.
Štai kodėl, kaip paaiškėjo, nėra jokių priežasčių parduoti „Ducati“, rašoma svetainėje europe.autonews.com.
Kiek anksčiau bendrovė „Volkswagen Group“ buvo pateikusi bankams užklausų įvertinti su „Ducati“ susijusias galimybes, nes ieškojo būdų, kaip įgyti daugiau lankstumo, leisiančio sklandžiau pereiti prie elektra varomų ir autonominių automobilių gamybos po skandalo, kilusio dėl dyzelio emisijų testų rezultatų klastojimo.
„Galiu patikinti, kad „Ducati“ priklauso „Audi“ grupei“, – sakė R. Stadleris ir pridūrė, kad „Ducati“ idealiai atitinka įmonės požiūrį į aukščiausios klasės motociklus.
Su pardavimu susiję planai buvo pradėti vilkinti dar vasarą, kai sprendimą kaip nelogišką sukritikavo galingos „Volkswagen“ profesinės sąjungos, remiamos procesus kontroliuojančių Porsche ir Piechų šeimų. Atkreipdamos dėmesį į grupės gebėjimą atsitiesti finansiškai, jos pareiškė, kad nėra jokio poreikio pardavinėti turtą.
Investuotojai ir potencialūs „Ducati“ pirkėjai vis dėlto tiksi, kad „Volkswagen“ vadovai gali dar kartą persigalvoti ir galop paskelbti apie, kaip patys tikino, mažiausiai strateginiu požiūriu reikšmingo turto pardavimą.
„Įtakingai „Volkswagen“ darbo tarybai tai gali būti lengvai pelnomas koziris, kurį pasiūlydama ji gali turėti visai kitokių užmačių“, – sakė su situacija gerai susipažinęs šaltinis.
Investuotojai, priešingai nei taryba, yra ne kartą pritarę aktyvų išpardavimo idėjai, kurios realizacija, jų įsitikinimu, supaprastintų „Volkswagen“ grupės struktūrą ir suteiktų galimybę efektyviau ją valdyti.
„Audi“, kuriai ir priklauso „Ducati“ bei Italijos aukščiausios klasės automobilių gamintojas „Lamborghini“, praeitą mėnesį paskelbė apie aukštesnes veiklos pajamas ir didesnį pelną, kuriuos per devynis pirmuosius metų mėnesius pavyko užsitikrinti dėl kylančios automobilių paklausos didesniu rentabilumu tarp pasaulio rinkų išsiskiriančiose Jungtinėse Valstijose ir Vakarų Europos šalyse.
Pasak „Audi“ vadovo R. Stadlerio, rengiantis brangiai atsieisiančiam perėjimui prie aplinkos visiškai neteršiančių ir autonomiškai veikiančių technologijų, tapo kur kas svarbiau nepaleisti iš savo rankų pakankamai pelningų „Ducati“ ir „Lamborghini“ padalinių.
„Prižiūrėti aukščiausios klasės asortimentą taip pat sunku kaip ir rečiausius augalus, – sakė R. Stadleris, – todėl džiaugiuosi kiekvienu nauju žiedu, pražystančiu su kiekvienu daug žadančiu prekės ženklu“. R. Stadleris taip pat pridūrė, kad po naujo „Lamborghini“ miesto visureigio pasirodymo šio gamintojo pardavimo rezultatai turėtų padvigubėti.
Skaitmeninis amžius
Kalbėdamas kita tema R. Stadleris, be kita ko, užsiminė apie beveik pusę milijardo eurų, kuriuos per aštuonerius ateinančius metus „Audi“ skirs personalo rengimui skaitmeniniame amžiuje nusimatantiems iššūkiams. „Audi“ vadovas paminėjo ir planus skatinti specialistų ugdymą, taip pat samdyti įvairių sričių ekspertus, pavyzdžiui, automobiliams skirtų programėlių kūrėjus ir automobilių robotiką išmanančius darbuotojus.
Kad pavyktų suvaldyti išlaidas, bent porą–trejetą ateinančių metų „Audi“ turės tenkintis tokiu pat skaičiumi darbuotojų, nors planuose – daugiau nei 20 elektromobilių išleidimas iki 2025 metų, be to, skaitmeninių mobiliųjų paslaugų kūrimas.
Anot įmonės vadovo, didžiausia ateinančiais metais teksianti rizika yra susijusi su griežtinamomis taisyklėmis, apibrėžiančiomis taršos anglies dioksidu (CO2) lygį, mat du trečdaliai iš „Audi“ gaminamų 60 modelių iki 2025 metų ir toliau gali būti kritikuojami kaip automobiliai su degimo varikliais.
R. Stadleris pridūrė, kad tuo atveju, jei „Audi“ automobilių parko CO2 emisijų vidurkis bent vienuolika gramų viršys Europos Sąjungoje nustatytus apribojimus, įmonei teks mokėti baudas, kurių bendra suma galėtų siekti milijardą eurų.
„Audi“ pasirūpino, kad tiek gimtojoje šalyje, tiek užsienio valstybėse dirbantis personalas galėtų naudotis specialia sistema, leidžiančia paprasčiau pranešti apie neteisėtus veiksmus.
Kitų metų pradžioje „Audi“ planuoja paleisti darbo grupę, stebėjusią, kaip naujinamos 850 tūkst. dyzeliu varomų automobilių sistemos, kurios, pasak įmonės atstovų, turėjo būti papildytos emisijas kontroliuojančia programine įranga, padėsiančia išvengti draudimų jas vairuoti.
„Tai ženklas, kad iš krizinės situacijos pavyko grįžti prie įprasto funkcionavimo“, – sakė R. Stadleris ir prognozavo, kad techninė apžiūra turėtų būti baigta iki pirmojo kitų metų ketvirčio pabaigos.
