Medalių – daugiau nei dalyvių
Trečiadienį pasibaigusiose pasaulio IWAS neįgaliųjų žaidynėse lietuviai susižėrė dvigubai daugiau apdovanojimų nei delegavo dalyvių. Šeši Lietuvos atstovai, kurių visi – lengvaatlečiai, pelnė 14 medalių.
Koks jų svoris, kiekvienas gali spręsti pats – kai kuriose rungtyse likti be prizo buvo neįmanoma, nes startavo vos trys sportininkai.
Pavyzdžiui, 100 m bėgime nugalėjusi Ramunė Adomaitienė pranoko dvi konkurentes, o 100 m ir 400 m lenktynėse vežimėliais sidabrą pelnęs Kęstutis Skučas abu kartus aplenkė vieną varžovą.
Didžiausią konkurenciją iš lietuvių patyrė Ramūnas Verbavičius. Ieties metikas užėmė trečią vietą varžybose, kuriose rungėsi aštuoni sportininkai.
Tačiau tokia varžovų „gausa“ Portugalijoje buvo veikiau išimtis nei taisyklė. IWAS žaidynių organizatoriai lengvosios atletikos rungtyse išdalino daugiau apdovanojimų nei atvyko dalyvių. Mat 113 sportininkų iš 21 šalies grūmėsi dėl 65 medalių komplektų, kitaip tariant, 195 apdovanojimų.
Vis dėlto ir tokie medaliai Lietuvoje turi savo kainą. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus rungtyje, kiekviena lietuvių užimta prizinė vieta bus įvertinta premijomis nuo 900 iki 2000 eurų.
Suabejojo sąžine
Nors sumos – nedidelės, principas kelia nuostabą Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentui Aleksui Jasiūnui.
„Manome, kad į tokias varžybas LPOK siuntė sportininkus ne rezultatų siekimui, bet pasipinigavimui. Buvęs plaukikas K. Skučas, tik pernai „persikvalifikavęs“ į lengvaatletį, žaidynėse pelno net 3 medalius – ne tik lenktynėse vėžimėliais, bet ir disko metime. R. Adomaitienė medalius susirenka bėgime, šuoliuose į tolį ir rutulio stūmime. Natūraliai kyla klausimas, ar LPOK prezidentas M. Bilius, nuolat menkinantis Lietuvos kurčiųjų sportininkų pasiekimus ir besiskundžiantis lėšų stygiumi, elgiasi sąžiningai“, – abejones reiškė A. Jasiūnas.
Jis pateikia ir iškalbingą statistiką: jei lietuviai tokius pačius rezultatus būtų demonstravę praėjusią liepą Londone vykusiame pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate, jie būtų pelnę ne 14, o tik vieną medalį. Mat tiek konkurencija, tiek sportininkų fiksuoti rezultatai Didžiojoje Britanijoje buvo žymiai aukštesni nei Portugalijoje.
Tais pačiais metais kaip ir planetos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatas rengiamos IWAS žaidynės laikomos žemesnio rango varžybomis – į jas savo delegacijų šiemet nesiuntė tokios šalys kaip JAV, Rusija, Vokietija, o Kinijai atstovavo vos keturi sportininkai.
Bet Lietuvoje pasaulio neįgaliųjų pirmenybės ir IWAS žaidynės vertinamos vienodai – bent jau premijų dydžius pasižymėjusiems sportininkams nustatančiame Vyriausybės nutarime.
Bado pirštais vieni į kitus
Ar tikrai pasaulio ir parolimpinis čempionas M. Bilius į IWAS žaidynes keliavo dėl premijų?
DELFI paklaustas, kodėl nusprendė susirungti su į aukščiausias vietas pagrindinėse sezono varžybose nepretenduojančiais konkurentais, 35-erių lengvaatletis aiškino jaučiantis startų trūkumą.
„IWAS žaidynės nėra lygiavertės pasaulio čempionatui, tačiau ir jos turi prasmę. Bet kokiu atveju, juk groja tas pats Lietuvos himnas, žmonės dalyvauja. Neįgaliesiems trūksta varžybų, man – taip pat. Savo pajėgumą visada naudinga pasitikrinti, todėl ir važiuoju“, – kalbėjo M. Bilius, tapęs IWAS žaidynių čempionu rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse.
Jo nuomone, kurčiųjų sporto vadovai mėto akmenis į kolegų daržą dėl šiuo metu taisomos naujos Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijos. Kartu su ja turėtų būti pakoreguota ir atletų premijavimo sistema.
„Visi negalią turintys žmonės yra lygūs. Apskritai, visi Lietuvos piliečiai yra lygūs. Bet varžybų rangas skiriasi. Mes pasisakome, kad parolimpinės žaidynės yra aukštesnio rango nei kurčiųjų. Dėl to jie dabar ir išgyvena, lieja nuoskaudas.
Tose pačiose kurčiųjų žaidynėse iš penkių orientacininkų komandų finišuoja trys, o trečią vietą užėmę lietuviai gauna premiją. Jei jie stebisi konkurencija mūsų varžybose, tegu pasižiūri į savo. Nė vienoje kitoje pasaulio šalyje kurčiųjų žaidynės nėra prilygintos parolimpinėms. Pastarosiose dalyvauja 4,5 tūkst. sportininkų iš 160 valstybių, kurčiųjų žaidynėse – 3 tūkst. sportininkų iš 97 šalių. Ir daugiau nei pusė jų – iš Rytų šalių. JAV ar Suomija į šitas varžybas išvis žiūri pro pirštus“, – dėstė M. Bilius.
Šiemet Samsune (Turkija) vykusiose kurčiųjų žaidynėse Lietuvos delegacija iškovojo 13 medalių. Paradoksalu, tačiau kurtiesiems Vyriausybė išdalino dvigubai daugiau premijų nei olimpiečiams. Jei 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynių dalyviai bendrai gavo 489 tūkst. eurų, kurtiesiems atiteko beveik milijonas.
Mat premjeras Saulius Skvernelis ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas nusprendė išimties tvarka padvigubinti premijas kurtiesiems, nei paaiškinę tokio dosnumo priepuolio motyvų, nei numatę, kur rasti papildomų lėšų.
Niekam nereikalingi medaliai
Remiantis Vyriausybės nutarimu, IWAS žaidynėse medalius pelniusiems Lietuvos sportininkams turėtų atitekti ir valstybės stipendijos.
Bet dėl pastarųjų galutinį sprendimą tvirtinanti darbo grupė, susidedanti iš Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), jam pavaldžių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, praeityje atmesdavo prašymus skirti stipendiją sportininkams, kurie „laimėjo“ varžydamiesi patys su savimi.
„Kiekvienose varžybose turi būti konkurencija. Arba bent užfiksuotas rezultatas – labai aukštas.
IWAS žaidynėse nėra nei to, nei to. Jos – absoliučiai niekam nereikalingos ir turėtų būti išbrauktos iš premijuojamų varžybų sąrašo“, – DELFI teigė KKSD kūno kultūros ir sporto skyriaus patarėjas Vidas Stankevičius.
Anot jo, tai ir ketinama padaryti atnaujinant Kūno kultūros ir sporto įstatymą.
