Parlamento sprendimu, nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turėtų didėti nuo dabartinių 310 Eur iki 380 Eur.
Tai reiškia, kad uždirbantys pvz., 500 Eur per mėnesį atlyginimą „ant popieriaus“ sumokės ne 28,5 Eur, o 18 Eur. Taigi, toks darbuotojas sumokės 10,5 Eur mažiau GPM.
Tačiau taip pat Seimas panaikino papildomą NPD, iki metų pabaigos taikomą dirbantiems tėvams, kurie turi vaikų iki 18 metų.
Už kiekvieną vaiką buvo numatytas 200 Eur dydžio PNPD. Taigi, jį panaikinus, kiekvieno darbuotojo, kuris augina vaiką, atlyginimas sumažės 30 Eur (arba 15 Eur, jeigu vaiką augina ir PNPD naudojosi abu dirbantys tėvai).
Valdantieji argumentuoja, kad sumažėjusio atlyginimo darbuotojai nepajus, nes galės paprašyti ir gauti 30 Eur dydžio išmokas vaikams.
Tiesa, kaip Seime yra teigę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, prognozuojama, kad apie 10–15 proc. dirbančių tėvų tokių prašymų nepateiks ir taip susitaikys su sumažėjusia alga.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. ir 0–25 proc. darbingumas, NPD bus atitinkamai 390 Eur ir 450 Eur.
Finansų ministerijos skaičiavimu, pagrindinis 380 Eur NPD poveikio netenka ties 1160 Eur bruto arba „ant popieriaus“ riba. Taigi, daugiau uždirbantys samdomi darbuotojai jokių mokestinių lengvatų neturės.
Tačiau jų turės vykdantys individualią veiklą. Uždirbantiems mažiau nei 35 tūkst. Eur per metus arba 2,9 tūkst. Eur per mėnesį individuali veikla bus apmokestinama mažinant apskaičiuotą GPM, pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. Eur per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.
Už įstatymo projektą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 18, o susilaikė 24.
Valdantieji džiaugiasi, opozicija kritikuoja
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, raginęs palaikyti įstatymo projektą, kalbėjo:
„Buvo daug peripetijų, daug emocijų, diskusijų, sprendimų, balsavimų. Aš manau, kad rezultatas pakankamai subalansuotas. NPD didėja ir kiti sprendimai, susiję su šio įstatymo projektu, tinkami ir priimtini, o ateity diskutuosime ir sieksime dar geresnių sprendimų.“
Konservatorė Gintarė Skaistė projektą kritikavo:
„Visa politika ir visas biudžetas, lydintieji įstatymai parodo valdančiųjų požiūrį, kaip turėtų keistis mokestinė politika. Tie pažadai, kurie buvo prieš rinkimus, kaip mes čia mažinsime pajamų nelygybę, tai, galiu pasakyti, kad iš tiesų šie sprendimai galbūt mažina skurdą. Tai yra tų žmonių, kurie arba uždirba minimumą, arba nedirba visai. Gal jų sąlygas kažkiek ir pagerina.
Tačiau ta vidurinioji klasė, kuri turėtų būti mūsų valstybės pagrindas, jokių pagerėjimų nėra ir nebus. <...> Palankaus požiūrio į dirbančią šeimą nėra ir nesimato.“
Valstiečių ir žaliųjų atstovas Tomas Tomilinas nesutiko su tokiu požiūriu.
„Dar kartą pabrėžiu, kad nėra jokio skatinimo išlaikytinių arba nedirbančių žmonių. Yra pagalba sunkiai dirbantiems per vaiko pinigus, per kitokius instrumentus. Šis įstatymo projektas subalansuotas, yra pasiekti kompromisai dėl mažiausiai uždirbančių, smulkaus verslo, todėl visus kviečiu balsuoti už ir judėti pirmyn. Vietoje tuščios kritikos, kad niekas nevyksta, tiesiog žiūrėti, kad vyksta ir vyksta labai daug.“
Liberalų sąjūdžio atstovė Aušrinė Armonaitė argumentavo, kad įstatymo projektui negali pritarti dėl dviejų svarbiausių priežasčių.
„Visų pirma dirbantiems ir vaikus auginančioms šeimoms, šiuo įstatymu panaikinamas PNPD. Šios šeimos yra pasiunčiamos biurokratiniais keliais prašyti vaiko pinigų. Suprantu, kad jie gali spręsti mažiausiai uždirbančių šeimų kai kurias finansines problemas. Vis dėlto truputį bijau, kad šie vaiko pinigai netaptų skurdo subsidijavimu.
Antras dalykas, mes nesusiejome NPD su minimalia mėnesine alga. Tai reiškia, kad jeigu valstybė toliau kels minimalią algą, tai nebus susieta su mažesniais mokesčiais mažiausiai uždirbantiems“, – kalbėjo politikė.
Socialdemokratų darbo frakcijos narys Andrius Palionis nesutiko su kolegės nuomone, kad dėl vaiko pinigų didinamas biurokratinis mechnizmas.
„Jūs pažiūrėkite, kaip dabar yra su PNPD tvarka. Atėjus į darbovietę ar vėl ją pakeitus visada turi rašyti prašymą, kad būtų taikomas šis dydis. Pagal naują tvarką bus galima vieną kartą internete suvesti duomenis ir kol vaikui bus 18 metų ar jei jis mokosi iki 21 metų, tie vaiko pinigai bus mokami. Nebent jūs pasikeisite banko sąskaitą ir papildysite duomenis dėl kitų priežasčių.
O jei žiūrėti iš esmės, tai su šiuo projektu siūloma labai daug. Ir pagrindinio NPD didinimas, ir minimalios algos didinimas, ir individualios veiklos apmokestinimo pakeitimas iš principo. Tai yra, kad tie, kurie uždirba didelius pinigus mokėtų ir didesnius mokesčius. Taip pat ir žmonėms, gaunantiems pajamas iš individualios žemės ūkio veiklos, apmokestinimas didinamas. Manau, projektas subalansuotas ir reikia jam pritarti“, – aiškino Seimo narys.
Konservatoriui Mykolui Majauskui buvo „labai apmaudu“ dėl atsisakymo skatinti šeimas dirbti ir auginti vaikus:
„Antras dalykas, kuris pakankamai svarbus, Seimas apsisprendė asmenis, dirbančius pagal individualią veiklą ir uždirbančius du kartus daugiau nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje apmokestinti 5 proc. GPM. Žmonės, kurie uždirba 400–600 Eur ar 800 Eur, gydytojai, mokytojai, kultūros darbuotojai bus apmokestinami ir yra apmokestinami tris kartus daugiau – moka 15 proc.
Dar kartą: uždirbantys 1600 Eur mokės 5 proc. GPM, mokytojai, gydytojai, biudžetininkai, uždirbantys 600–800 Eur, mokės 15 proc. GPM. Mano įsitikinimu, tai yra klaidingas kelias. Taip mes neskatiname nei socialinio teisingumo, nei sumažiname socialinę atskirtį.“
Naglis Puteikis sakė persigalvojęs ir palaikysiąs projektą dėl to, kad išgirdo iš Rimos Baškienės vieną pažadą:
„Antstoliai, kuriuos ankstesnės politinės vyriausybės ir seimai privatizavo, vykdo valstybinę funkciją. O jiems dabar taikysime štai šitą batsiuvių ir turgaus prekeivių lengvatinį režimą. Iš R. Baškienės išgirdau pažadą, kad grįšime prie šito klausimo <...> ir iš šitos grupės išrankiosime tuos, kurie yra nepelnytai privilegijuoti, ir atstatysime teisingumą.“
Liberalas Simonas Gentvilas teigė esąs nusivylęs šia Vyriausybe ir įstatymo projektu, nes nemato rimtų norų reformuoti šešėlinę ekonomiką.
Priimtą įstatymo projektą dar turėtų pasirašyti prezidentė.
Primename, kad jis buvo teikiamas su kitų metų valstybės biudžetu, už kurį galutinai bus balsuojama gruodžio 12 d.
