Šis sprendimas demonstruoja, kad ES griežtina savo pozicijas Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybės ir jo dešiniojo sparno sąjungininkų lenkų atžvilgiu, nes šios valstybės pažeidžia Bendrijos demokratijos normas bei priešinasi migracijos politikai.

Spalį Briuselis perspėjo Budapeštą, kad dėl jo veiksmų kreipsis į ETT, jei jis nesiims reikiamų priemonių ir nesilaikys ES taisyklių.

Europos Komisija tvirtina, kad Vengrijos atsakas į Bendrijos susirūpinimą dėl abiejų problemų buvo nepakankamas.

EK pranešime teigiama, kad apskundė Vengriją ETT dėl to, kad jos aukštojo švietimo įstatymas „neproporcingai riboja ES ir ne ES universitetų veiklą, ir jis turi vėl atitikti ES teisę“.

Anksčiau šiemet Vengrija priėmė aukštojo mokslo įstatymą, dėl kurio gali būti uždarytas didelį autoritetą turintis G. Soroso įkurtas Vidurio Europos universitetas (CEU), laikomas liberalių ES vertybių, kurias dažnai kritikuoja premjeras, švyturiu.

Dar vienas birželį Vengrijos parlamento priimtas įstatymas įpareigoja nevyriausybines organizacijas, per metus iš užsienio gaunančias daugiau nei 24 tūkst. eurų paramos, užsiregistruoti „užsienio finansuojamomis organizacijomis“. Priešingu atveju joms gali tekti nutraukti savo veiklą.

ES vykdomoji institucija tvirtina, kad tas įstatymas yra „netiesiogiai diskriminuojantis ir neproporcingai apriboja užsienio finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms“.

Be kita ko, EK ketvirtadienį kreipėsi į savo aukščiausiąją teismo instituciją dėl Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos atsisakymo sutikti su pabėgėlių perkėlimo kvotomis.