Beveik 511 tūkst. eurų ES paramos planuojama skirti Aplinkos apsaugos agentūrai. Už šiuos pinigus 2018-2022 metų laikotarpiu Lietuvos vandens telkiniai bus žuvinami plėšriosiomis ir fitoplanktonu mintančiomis žuvimis.
Fitoplanktonu mintančios žuvys, pavyzdžiui, plačiakakčiai maitinasi dumbliais, kurie sukelia vandens žydėjimą. Tuo metu plėšrūnės reguliuoja mažų menkaverčių žuvų kiekį, o tai sudaro sąlygas kitoms žuvims pasiekti įspūdingesnį dydį.
Būtent žuvų dydžio problemą viename ežere už ES lėšas spręs Šilalės savivaldybė. Tik čia bus elgiamąsi kitaip – ne leidžiamos plėšrūnės, o išgaudomos mažos menkavertės žuvys.
Šilalės rajone telkšantis Paršežerio ežeras yra didžiausias ežeras Tauragės apskrityje, tačiau žvejams jis visai neįdomus. Šiame vandens telkinyje įsigalėjusios smulkios karpinės žuvys. Kuojų, plakių, mažų karšiukų, aukšlių, raudžių ežere tiek daug, kad konkuruodamos dėl maisto ir nuolat sočiai nepavalgydamos žuvys tik smulkėja.
Tokių susmulkėjusių karpinių žuvų išgaudymui specialiais tinklais numatoma skirti beveik 64 tūkst. eurų ES paramos lėšų, dabar beveik 5 tūkst. eurų pridės pati Šilalės savivaldybė.
