Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė naujų žvejybos taisyklių projektą ir atsiuntė priekrantės žvejams susipažinti ir pateikti pastabas.
Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovo Mindaugo Rimeikio teigimu, visi žvejai nori, kad būtų paliktos žemės ūkio ministro 2017 metų sausį patvirtintos Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės be vėliau padarytų daugybės pakeitimų.
Pasak jo, reikia vieną kartą baigti daryti tuos papildymus, atlikti mokslinį žūklės įrankių išdėstymo, techninių parametrų ir t. t. tyrimą ir tik tada priimti sprendimus.
Kalbama, kad priekrantės žvejai sugauna labai daug stintų ir jų esą nebelieka nei Kuršių marioms, nei Nemuno deltai, todėl jiems norima visokiais būdais riboti žvejybą. Anksčiau priekrantėje žvejojo 115 įmonių, dabar jų bėra 55, o realiai dirbančių, pasak M. Rimeikio, – 30.
Pasak jo, 2014 m. priekrantės žvejai stintų sugavo 133 tonas, 2015 m. – 129 t, 2016 m. – 122 t, šiemet – 102 t.
Pagal jau atliktus mokslininkų tyrimus, Baltijos jūroje stintų 2013–2014 metais buvo sugauta 13,3 proc., Kuršių mariose ir Nemuno deltoje – 33,2 proc. Rusijos vandenyse išgaudyta 53 proc., 2014–2015 m. priekrantės žvejai sugavo 14,4 proc., Kuršių mariose ir Nemuno deltoje – 28 proc. Rusai išgaudė daugiau kaip 50 proc.
Anot asociacijos vadovo, daugiausia stintų sugauna rusai, nemažai žvejai mėgėjai, tad nereikia nepagrįstai kaltinti priekrantės žvejų.
Bandys atsižvelgti į pageidavimus
Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo, buvo numatyta vienokia tvarka, kaip tinklai turi būti išdėstyti, bet dabar bus bandoma atsižvelgti į žvejų norus. Po savaitės ŽŪM atstovai planuoja susitikti Klaipėdoje dar kartą su žvejais ir aptarti taisykles.
„Mes neskubame priimti tų taisyklių. Jų patvirtinimo dienos nėra numatyta. Žiūrėsime, gal galėsime atsižvelgti ir į žvejų pageidavimus. Tose taisyklėse yra numatytų ir gerų dalykų, pavyzdžiui, palengvinimų atsižvelgiant į dvigubą žurnalų pildymą, ataskaitų teikimą. Vertinant iš esmės, kardinalių pakeitimų tose taisyklėse ir nėra“, – teigė viceministras.
Praėjusį penktadienį Klaipėdoje lankęsis viceministras aptarė su priekrantės žvejais ir iškrovimo vietų įrengimo klausimus. Kitų metų pavasarį bus galimybė pasinaudoti europinėmis lėšomis, skirtomis iškrovimų vietoms įrengti. Žvejų paprašyta nurodyti tas vietas, į kurias sunkiausia privažiuoti. Galbūt žvejai galėtų kooperuotis su savivaldybėmis ir dalyvauti iškrovimo vietų įrengimo konkursuose. Jos būtų naudingos ir žvejams mėgėjams, ir gaisrininkams, ir gelbėtojams, kurie susiduria su sunkumais, kai reikia važiuoti į tas vietas.
Dėl grundulų aliarmas neskelbiamas
Aptarta ir grundulų gaudymo problema. ŽŪM neskelbia aliarmo, kad dabar būtina gaudyti būtent juos. Pasirodo, Šventojoje vienas žvejys sėkmingai tai daro. Grundulai yra arba parduodami pašarų gamintojams Lietuvoje, arba Latvijos prekybininkams.
Kaimyninėje šalyje yra ir tų žuvų perdirbimo sistema, be to, latviai turi sudarę sutartis dėl jų su vengrais. Pasak A. Bogdanovo, vis dėlto yra rinka, kur galima realizuoti ir tas žuvis. Jau yra atliktas mokslinis tyrimas, apibūdinantis šių žuvų maistinę vertę, galimybes perdirbti ir kt. Mokslinis darbas bus pristatomas ŽŪM. Su tyrimo rezultatais bus supažindinami ir žvejai.
Paklaustas, ar bus ateityje mokamos kompensacijos žvejams, kurie imsis grundulų gaudymo, A. Bogdanovas atsakė:
„Žvejai prašo įvairių kompensacijų – dėl paukščių jiems daromos žalos, dėl ruonių, dėl į paplūdimius pilamo smėlio, dabar dėl grundulų. Taip galima prieiti prie to, kad bus prašoma kompensacijų dėl sūraus vandens. Visų pirma turi būti apskaičiuota, ar iš to galima uždirbti. Jeigu taip, tai kokios čia gali būti kompensacijos. Jeigu patiriama nuostolių, tada reikia kalbėtis. Yra invazinėms žuvų rūšims skirti fondai. Šiandien raudono mygtuko nesame paspaudę. Juo labiau kad grundulų žvejyba, prekyba, perdirbimas vyksta. Šiuo metu didelės grėsmės grundulai nekelia.“
