Kaip teigia abu teatralai, jų laukia sunkus ir sudėtingas darbas. Ne tik sugrąžinti teatrą į šalies profesionalaus meno institucijų lyderių gretas, bet ir galvoti bei planuoti buitinius darbus – teatro pastato remontą už beveik 5 mln. eurų. Šias lėšas įsisavinti reikia iki 2019 metų.

Baltijos implantologijos klinika

Pirmas spektaklis, kurį planuojama žiūrovams pateikti kitų metų pavasarį – Antano Škėmos „Pabudimas“.

Teatras turi atsiverti

Naujieji teatro vadovai L. Blėdis ir A. Jevsejevas naujienų portalui JP pristatė savo programą ir aiškino, kaip įgyvendins ją, kad J. Miltino dramos teatras taptų traukos centru. Kaip juokavo programos autoriai, teatro balsas – meno vadovas A. Jevsejevas, o tyliai dirbs ir teatro veiklą administruos L. Blėdis.

„Paprastai kalbant, – pradėjo programos pristatymą A. Jevsejevas, – norint, kad J. Miltinio dramos teatras po kelių dešimtmečių kūrybinio štilio taptų savo menine bei kultūrine veikla aktualus ne vien miesto, bet ir valstybės mastu, į teatrą turi grįžti įdomios, savitą kultūrinę ir estetinę pasaulėžiūrą turinčios meninės asmenybės. Pažvelgus į teatro istoriją, akivaizdu, kad teatras buvo uždaras – kūrėsi aplink J. Miltino teatro studiją. Jau nebėra maestro J. Miltinio, o teatras ir liko pakankamai atskira planeta. Kita vertus, teatro gyvavimo etapai buvo įvairus – stiprus, silpnesni. Todėl penkerių metų kadencijos nenorėtume susieti su vienu režisieriumi, o teatro trajektorija bus keičiama, kad atsivertų, prasivėdintų. Tas darbas bus atliekamas bendraujant ir bendradarbiaujant su nepriklausomomis trupėmis, kurios telkiasi Vilniuje ir Klaipėdoje.“

Išėjo keistas koliažas

Pasiteiravus, ar tai ir atsispindi penkerių metų programoje, A. Jevsejevas patvirtino:

„Pabandėme tai programoje įrašyti ir gavosi toks keistas koliažas. Iš principo, norisi, kad per teatrą praeitų kuo daugiau naujų žmonių, naujų idėjų, naujos energijos. Programoje yra nurodytos konkretūs pavadinimai. Tačiau konkursas užsitęsė, tad programą turime pritaikyti esamai situacijai. Pradėti teatro vadovavimo penkmetį norime nuo A. Škėmos „Pabudimo“. Jį režisuos jaunas režisierius Artūras Areima. Tai būtų pradžia. Paskui į teatrą turėtų sugrįžti režisierius Rolandas Atkočiūnas. Jis statytų Tomo Bernhardo „Teatro kūrėją“. Tačiau neskubame, reikia baigti derinti reikalus su autorių teisėmis ir kitais dalykais. Be to, dar reikia garantijų, ar kultūros ministerija skirs spektakliams statyti, ir kuriems, lėšas.“

Aiškinsis galimybes

Išgirdęs klausimą, kokie režisieriai be A. Areimos ir R. Atkočiūno gyvins teatro repertuarą, A. Jevsejevas pasakojo, kad dabar sunku pasakyti.

„Biudžetiniai ir nepriklausomi teatrai dabar yra tarsi nesvarumo būsenoje. Vieni nežino, kokį finansavimą gaus kitąmet, o kiti dar nežino, kiek turės laisvo laiko, kad galėtų statyti spektaklius svetur. Tarkime, kitų metų gegužę pas mus spektaklį statys Paulius Ignatavičius, bet jis dabar yra tėvystės atostogose. Dar planuose yra Darius Rabašauskas, Valentinas Masalskis. Tačiau planai gali keistis. Dar planuojame bendradarbiauti su A. Areimos, Klaipėdos jaunimo, Apeirono teatrais, su Oskaru Koršunovu, Karolina Žernyte, Jonu Vaitkumi. Sumanymų daug, bet reikia išsiaiškinti visas galimybes“, – šiek tiek atskleidė penkmečio planus teatro meno vadovas ir pasidžiaugė, kad naujų vadovų darbo pradžia apvainikuota A. Škėmos „Pabudimu“, o tai tarsi ir teatro pabudimas.

Peržiūrės repertuarą

Kalbantis su naujais ir jaunais teatro vadovais, jie aiškino apie teatro trupės, repertuaro pokyčius.

„Kiekvienas režisierius, statantis spektaklį, matys, kokie aktoriai turėtų būti užimti jų spektakliuose. Be to, bus rengiamos atrankos. Kita vertus, nesinori mojuoti dalgiais ir ką nors kardinaliai keisti“, – kalbėjo A. Jevsejevas, o teatro direktorius L. Blėdis pridūrė: „Metus užbaigsime atnaujindami jau ankščiau pastatytą spektaklį „Rūkas virš slėnių“, pagal R. Granausko apysaką. Režisierius – Raimundas Banionis. Taip pat paskutinę metų dieną, gruodžio 31-ąją, rodysime režisierės Margaritos Bareikytės pastatytą spektaklį „Menas“, pagal Y. Reza pjesę. Teks peržiūrėti repertuarą, bet greitai niekas nesidaro. Juk negali spektaklio per mėnesį pastatyti. Norisi, kad spektakliai būtų stiprūs, o repertuaras padėtų teatrui augti.“

Sutvarkė finansinę pusę

Savaitę teatrui vadovaujantis L. Blėdis pasidžiaugė pavaduotojo Donato Petrakovo darbu.

„Jis sutvarkė visus finansinius reikalus ir man atėjus vadovauti neliko įsiskolinimų. Atliko didžiulį darbą, o tai gera paspirtis ir darbo pradžią. Be to, man jau teko su juo dirbti, kai 2011–2012 metais buvau J. Miltinio dramos teatro direktoriaus padėjėju. Donatas puikus vadybininkas ir puikiai išmano teisinius dalykus“, – nedaugžodžiavo L. Bėdis.

Reprezentuos miestą

J. Miltinio dramos teatro vadovai naujienų portalui JP sakė, kad per penkerius metus bus parodyta 30 spektaklių: lietuvių autorių ir originali dramaturgija – 14 spektaklių, užsienio autorių kūriniai – 16 spektaklių. Tarp tu 30 spektaklių – keturi spektakliai vaikams.

„Planuojame tęsti ir plėtoti jaunojo režisieriaus eksperimentines dirbtuves. Tai vykęs projektas ir jį reikia tęsti, įtraukiant jaunus menininkus ir teatro studijų studentus iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kitų šalių aukštųjų teatrinių mokyklų. Be to, stengsimės pristatyti teatro kūrybinius laimėjimus Panevėžio, Rytų Aukštaitijos žiūrovams ir reprezentuoti miesto teatrinę kultūrą svarbiausiuose scenos menų festivaliuose Lietuvoje. Mūsų tikslai, norai ir viltys yra tokios pačios, kaip ir visų panevėžiečių. Juk gyvename viename mieste. Todėl stengsimės, kad mums visiems būtų smagu gyventi ir džiaugtis atsigaunančiu teatru“, – apibendrino teatro vadovas L. Blėdis ir sakė, kad dabar belieka pradėti dirbti.