Išbandėme daugybę galimų problemos sprendimo būdų, kol pagaliau ryžomės eksperimentui, kurio poros dažniausiai vengia, pasakoja vyras huffingtonpost.com.
Problemos identifikavimas
Mano partnerė, atvirai pasakius, miegodama susiduria su galybe nepatogumų. Galima būtų vardinti be paliovos priežastis, dėl kurių jai nepavyksta užmigti, apimančias per vėlai suvalgytus saldainius, išgertus gazuotus gėrimus ir iš po antklodės kyšojusius kojų pirštus.
Mūsų santykiams progresuojant tapo visiškai aišku, kad esminė priežastis, dėl kurios ji negali džiaugtis geru miegu naktį, – tai būtinybė dalintis lova su manimi. Atsirado ritualas, kai nubudęs ją apkabindavau ir paklausęs, kaip ji miegojo, dažniausiai išgirsdavau atsakymą, kad ji miegojo blogai. Maloni dienos pradžia, tiesa?
Kaltinimai antrajai pusei
Kadangi niekada nesu susidūręs su nemigos problema nė vienuose iš turėtų santykių, buvau pasiryžęs įveikti šią problemą ir pasiekti taikaus dalijimosi lova tikslą, nes tai man atrodė savaime suprantamas dalykas. Taigi vos tik pradėję kartu gyventi ėmėmės visų įmanomų priemonių šiai svajonei paversti realybe.
Ant lango buvo pakabintos užuolaidos, pavertusios mūsų miegamąjį vampyrišku prieglobsčiu, investuota į pačias įvairiausias miego kaukes, kurių, kaip vėliau paaiškėjo, aš negalėjau pakęsti. Mano partnerė išmėgino skirtingų prekių ženklų ausų kištukų, kurių garsų slopinimo stiprumas svyravo nuo vos šiek tiek juos sumažinančių iki visiškai neutralizuojančių variantų.
Mes netgi įsigijome itin didelį čiužinį ir atskiras antklodes, tačiau paaiškėjo liūdna tiesa, kad net ir pati didžiausia lova negali užkirsti kelio man užgrobti jos pusę. Tiesa, mūsų gyvenime buvo trumpas sėkmės periodas, kai naudojome baltojo triukšmo prietaisą, tačiau partnerė ėmė kaltinti šį pagalbininką skleidžiant keistus gergždžiančius garsus kas 15 sekundžių. Deja, teko šio prietaiso taip pat atsisakyti.
Kol mėginau padėti savo partnerei pagerinti miegą, ėmiau pastebėti, kad ją varginančios problemos tampa aktualios ir man. Stresas, kurį patirdavau nerimaudamas, ar jai pavyksta užmigti, ir kaltė žinant, kad aš ir esu ta priežastis, dėl kurios ji negali išsimiegoti, neleisdavo man atsipalaiduoti naktį, nerimaudavau ir išlikdavau budrus.
Neišvengiamai šis periodas neigiamai paveikė mūsų santykius. Akivaizdu, kad kasdienis nuovargis ir sudirgimas dienos pradžioje nepadeda puoselėti taikų ir meilės kupiną romantišką ryšį. Susimąsčiau, ar istorijoje būta atvejų, kai pora išsiskyrė, nes negalėjo miegoti kartu? Tokios mintys atrodė visiškai kvailos. Dienomis po bemiegių naktų nukentėdavo mūsų darbinės veiklos, ėmėme vartoti kur kas daugiau kavos, jautėme vienas kitam nuoskaudą.
Atskiras miegamasis
Po kelių susirėmimų, kai partnerės buvau apkaltintas knarkimu, o į mestus priekaištus atsakiau patikindamas, kad tai, ką ji vadina knarkimu, yra kvėpavimas, ir aš tikrai neturiu planų artimiausiu metu šio užsiėmimo atsisakyti, tapo akivaizdu, kad mums reikalingas radikalus problemos sprendimas. Taigi galiausiai susikroviau patalus ir persikėliau miegoti į svečių kambarį.
Nors išsikelti iš miegamojo buvo liūdna, labai greitai pastebėjau, kad tiek miegas, tiek ir budrumo valandos akivaizdžiai pagerėjo. Nuo to laiko praėjo jau beveik metai, taigi galiu drąsiai teigti, kad bemiegės naktys jau likusios praeityje, o nakties valandomis mes mėgaujamės maloniu jėgas atstatančiu poilsiu. Užuot nerimavę, kad tuoj reikės išjungti šviesą, iš tikrųjų pasineriame į sveiką ir kokybišką miegą.
Tenka pripažinti, kad poros neretai vadovaujasi stereotipiniu įsitikinimu, kad nesidalijimas ta pačia lova neišvengiamai veda santykių be meilės ar sekso link, taigi nieko keisto, kad pripažinti norą miegoti atskirai drįsta toli gražu ne visi.
Sutrikęs šiuo klausimu jaučiausi ir aš, o kartais, vedžiodamas svečius po namus, antrąjį miegamąjį vis dar pavadinu svečių kambariu, nes taip elgtis yra paprasčiau nei aiškintis, kad miegu šiame kambaryje, nes, mano merginos manymu, kvėpuoju per garsiai, ir, jei nebūčiau išsikėlęs iš bendro miegamojo, galiausiai ji būtų uždusinusi mane pagalve.
Vis tik galiu pripažinti, kad nustojau žvelgti į tokį miegojimo zonų suskirstymą kaip į pralaimėjimą ir vertinu tai kaip sprendimą. Mums dalijimasis vienu miegamuoju ir gyvenimu – skirtingi dalykai, o santykiai iš esmės yra tobuli, išskyrus šią mažytę mūsų miegamųjų paslaptį.
Miegojimas atskiruose kambariuose turi ir mielų privalumų. Dabar galiu iki vėlumos skaityti ar žiūrėti mėgstamą televizijos kanalą netrikdydamas savo gyvenimo draugės. Be to, vėlyvieji lankymaisi prie šaldytuvo tapę lengvai pasiekiami, gal net per daug lengvai. Vis tik svarbiausia, kad kiekvieną dieną tiek aš, tiek ir ji dieną pradedame įšokdami vienas į kito lovą ir iš tikrųjų džiaugsmingai pasveikindami vienas kitą su naujos dienos pradžia. Ar gi ne tai yra vadinama meile?
