Taline, Estijoje, esanti Iru kogeneracinė jėgainė veikia jau ketverius metus. Per jėgainės veikimo laikotarpį šiluma Talino gyventojams pigo, nes jėgainės išgaunama energija kur kas pigesnė nei dujos.
Įsirengti jėgainę estams taip pat atsiėjo daug pigiau, nei numatyta išleisti Vilniuje planuojamai statyti kogeneracinei jėgainei. Jie panaudojo senąją šiluminę jėgainę, šalia pasistatė naują – atliekų deginimo. Vilniaus kogeneracinės jėgainės atliekų dalies kaina siekia apie 140 mln. eurų, kai tuo tarpu Talino Iru jėgainė kainavo 105 mln. eurų. Verta paminėti, jog estai į jėgainę investavo patys, o Lietuvos projektą remia Europos Sąjunga. Bendra Vilniaus kogeneracinės jėgainės vertė siekia apie 350 mln. eurų.
Taip pat Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje numatyta per metus sudeginti tik 160 tūkst. tonų atliekų, kai tuo tarpu estai jų sudegina 250 tūkst. Beje, atliekų galime tikrai pritrūkti, nes Iru kogeneracinei jėgainei atliekas jau dabar tenka importuoti. Statant jėgainę tai nebuvo numatyta.
Kyla klausimas, ar Vilniaus, tuo pačiu ir Kauno, kogeneracinės jėgainės projektas nėra per didelė, galinti neatsipirkti, investicija?
Mano, kad sumanymas vedinas politinių ambicijų
Vilniaus savivaldybės tarybos narys, buvęs Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas ir Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, jog Vilniaus kogeneracinė jėgainė – didelis projektas, kuriam atliekų neužteks: „Visų pirma, buvo planuotas labai didelis projektas, labai didelio pajėgumo, kuriam atliekų Lietuvoje neužtektų. Sumanymas buvo vedinas, sakyčiau, politinių ambicijų. Aišku, jam įgyvendinti pakankamo finansavimo Lietuva neturėtų, todėl buvo sumanyta, kad reiktų projektą teikti Europos Sąjungai.”
„Lietuvos energijos” atstovo Pauliaus Stonio teigimu, Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas yra atitinkantis analogiškus projektus: „Visų pirma Vilniaus atliekų jėgainės biudžetas tiek Europos Komisijos, tiek Europos investicijų banko, tiek ir nepriklausomų ekspertų, vertinusių visą technologinį projekto išpildymą, buvo pripažintas kaip adekvatus rinkos situacijai.”
Paklaustas, kodėl estai už savo kogeneracinę jėgainę mokėję mažiau, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys atsakė, jog apie estų projektą neturi tiek informacijos, kad galėtų jį komentuoti. Tačiau Vilniaus jėgainės projektas jį nuliūdinęs jau pradinėje stadijoje: „Jei kalbant apie mūsų projektą, pirmiausia kelia rūpestį tai, jog tokiems projektams turi būti skelbiami konkursai. Konkursas turėtų būti tarptautinis, su kvalifikaciniais reikalavimais, o jo metu juk ir išaiškėja, kas reikiamą projektą, ar reikiamą jėgainę pastatytų už mažiausią kainą. Todėl pačia Vilniaus kogeneracinės jėgainės pradžia jau esu nusivylęs.”
A. Sekmoko teigimu, tikėtina, jog dėl politinių priežasčių buvo ignoruotas ir Vokietijos bei Lietuvos bendro kapitalo bendrovės „Danpower Baltic” pasiūlymas rekonstruoti ir atnaujinti termofikacinę trečią elektrinę (TEC-3): „Nesakau, kad šis pasiūlymas buvo geresnis ar blogesnis, tiesiog jis buvo ignoruotas. Įmonė siūlė rekonstruoti ir atnaujinti TEC-3, o šalia jos statyti ne kogeneracinę, bet atliekų deginimo katilinę. Ir šis pasiūlymas, ko gero, būtų padėjęs sutaupyti apie 100 milijonų eurų.”
P. Stonio teigimu, apie tokį „Danpower Baltic” pasiūlymą įmonė esą nėra girdėjusi: „Nesame girdėję, kad „Danpower Baltic” būtų teikę pasiūlymą dėl TEC-3 jėgainės atnaujinimo ir pritaikymo atliekų deginimui. Esame matę tik panašų pasiūlymą į mūsiškį. Lygindami juos galime pasakyti, jog „Lietuvos energijos” teiktame pasiūlyme šiluma vilniečiams kainuoja 30 proc. pigiau.”
„Lietuvos energijai” – ekskliuzyvinė teisė
V. Poderys neatmeta galimybės, jog Vilniaus kogenerecinė jėgainė gali kainuoti brangiau ir dėl to, jog jos statyba rūpinasi „Lietuvos energija”: „Dabar valstybės kapitalo įmonei suteikta ekskliuzyvinė teisė ir čia gali būti viena iš priežasčių, kodėl projektas kainuos brangiau.”
„Buvo žinoma, jog jėgainę pastatys „Lietuvos energija”, ji tiesiog siekė ateiti į šilumos rinką. Tam buvo pasirinktas europinis finansavimas, taip pat pasirinkta, nors ir brangesnė, kogeneracinė jėgainė, nes šiluminę „Lietuvos energijai” kaip ir nelabai būtų priklausę statyti”, – teigia A. Sekmokas.
Mano, kad lyginti negalima
P. Stonis mano, jog lyginti Taline esančią ir Vilniuje planuojamą statyti, kogeneracines jėgainės būtų nekorektiška: „Lyginti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kaip „plyno lauko“ investicinį projektą su minėtu projektu Estijoje nėra korektiška. Kadangi pastarajame buvo galima pritaikyti dalį esamų statinių ir technologinių įrenginių, ko padaryti mūsų projekte iš principo neįmanoma.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos metu bus pastatytas naujas kaminas, taip pat bus įrengiamas uždaro tipo transporteris, kurio pagalba atliekos ne autotransportu, o tiesiai iš Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo įmonės pateks į kuro bunkerį. Numatomi ir dar daug kitų inžinerinių sprendimų, kurių Estijos projekte nebuvo.”
Atliekų trūks
A. Sekmokas tikina, jog neseniai atlikta Kauno Technologijos universiteto studija dar kartą parodė, jog atliekų kogeneracinėse jėgainėse trūks. Jo nuomone, užtektų vienos kogeneracinės jėgainės – Vilniaus arba Kauno, tačiau ambicijos veda toliau.
P. Stonis tikina, jog atliekų užteks: „KTU studijoje remiamasi Europos Komisijos prognoze, kad gyventojų skaičiui mažėjant neužteks atliekų. Tačiau joje kalbama tik apie galimą komunalinių atliekų trūkumą pilnai įgyvendinus žiedinės ekonomikos tikslus 2030 metais, bet nieko neminima apie pramoninių atliekų bei vandenvalos dumblo sutvarkymą, kurių turime užtektinai.”
„Jog viena iš jėgainių – ar tai būtų Kauno, ar tai būtų Vilniaus – yra reikalinga, tuo nei kiek neabejoju. Juk yra ir atliekų, ir biokuro. Ar reikia tokios galios Vilniuje ir Kaune – čia kyla abejonių.
Svarstėme tai ir Energetikos komisijoje, teikėme klausimus Aplinkos ministerijai dar pernai žiemą, teikiame juos ir dabar. Norime, kad ministerija vis atnaujintų duomenis, turimus iš atliekų verslo. Ar tikrai atliekų 2023-aisias, 2027-ais metais užteks? Šiuo metu laukiame duomenų, nes iš rinkos dalyvių ir įvairių ekspertų girdime signalų, jog numatytas jėgainių galingumas yra per didelis. Galbūt valstybė per daug investuoja”, – teigia V. Poderys.
P. Stonio teigimu, estai atliekas importuoja todėl, kad jiems tai labiau apsimoka: „Estai užtektinai turi atliekų, jiems tiesiog importuoti apsimoka labiau.”
Skatinsime deginti, ne rūšiuoti
V. Poderys mano, jog pasistačius tokias galingas, atliekoms deginti skirtas jėgaines ir investavus į jas labai dideles lėšas, valstybėje nebebus paskatų įsitvirtinti žiedinei ekonomikai, šalis negalės eiti jos link.
„Skatinsime deginti, o ne rūšiuoti, kai ypatingai pirminio rūšiavimo srityje Lietuvoje dar yra ką veikti. Be to, šiuo metu Lietuva atliekų stygiaus klausimu neketina jų importuoti. To, beje, neleistų padaryti ir įstatymai. Ar neįstrigsime su šia investicija? Neaišku, tačiau nesinorėtų, jog tai būtų tik dar vienas blogas valstybės investicijos pavyzdys”, – teigia Seimo Energetikos komisijos pirmininkas.
Tikėtina, jog šiluma nepigs
Paklaustas, ar pastačius naująją kogeneracinę elektrinę, šiluma vilniečiams pigs, V. Poderys atsakė, jog mano, kad tai šilumos kainas mažinantis projektas. Tačiau A. Sekmokas tikina, jog pritrūkus atliekų, jėgainė veiks tik vilniečių sąskaita.
„Investicijas, kurios bus padarytos, jas reiks padengti ir niekas kitas jų nepadengs, jei ne gyventojai. Aklai pasitikėti, kad šiluma pigs – nereiktų. Kai Vilniaus tarybai buvo teikiamas šis jėgainės projektas, jokio ekonominio pagrindimo teikta nebuvo, o tik pasakojama, koks jis bus geras.
Iš tikrųjų ir šiandien matome, kad šiluma nepinga ir jai net nėra pagrindo pigti. Vilniaus šilumos tinklai praktiškai nebeturi šilumos gamybos pajėgumo. Šilumos tinklai yra susidėvėję, gamyba menksta, o juk ji ir padengia visas investicijas. Su tokiu „Lietuvos energijos” kogeneracinės jėgainės projektu šilumos tinklai bus arba nulinio pelningumo, arba nuostolingi, turint omenyje, jog tam dar yra paimtos didelės paskolos”, – pasakoja A. Sekmokas.
P. Stonis teigia, jog atsipirkimas bus: „Vien tai, kad nauja jėgainė metines vilniečių išlaidas šilumai mažins apie 13 mln. eurų, atliekų tvarkymui – apie 10 mln. eurų yra puikus atsipirkimas. Taip pat Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto atsipirkimą ir konkurencingumą vertinamo ne tik atsakingų Lietuvos institucijų, bet ir Europos Komisijos, Europos investicinio banko ekspertai, dėl kurių kompetencijos neabejojame.”
Situaciją ateityje padėtų spręsti konkurencija
Buvusio Energetikos ministro A. Sekmoko teigimu, šilumos gamyba Vilniuje turėtų būti skatinama konkurencingai – tik taip ji galėtų pigti: „Šiuo metu yra du dideli gamintojai – „Lietuvos energija” ir „Danpower Baltic”, kurie visiškai nepriklauso savivaldybei, o vienintelis kelias piginti šilumą – sukurti tarp jų konkurenciją, vienaip ar kitaip – tai pagrindinis dėsnis, ne tik ekonomikoje, bet ir šilumos ūkyje.”
Prisiimti didesnę atsakomybę, stebėti konkurencingumą bei jį skatinti, pirmiausia, turėtų savivaldybė. Reikšmingos įtakos tam gali turėti ir Energetikos ministerija. A. Sekmokas tikina, jog taip pat yra reikalingi rimti pakeitimai ir šilumos ūkio įstatyme.
Ar traukinys jau nuvažiavęs?
Paklaustas, ką būtų galima dar padaryti, sprendžiant atsirandančius nuogąstavimus dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės, V. Poderys patikino, jog dalis klausimų vis dar lieka atviri ir neatsakyti: „Na, kiek žinau, traukinys jau nuvažiavęs ir dabar viskas Vyriausybės, „Lietuvos energijos” rankose. Klausimai, dėl jėgainių galingumo, dėl atliekų kiekio, lieka atviri. Jie iškelti viešai, tačiau niekas aiškiai, paprastai ir suvokiamai neturi noro atsakyti. Jeigu dabar niekas nenori į tuos klausimus sąžiningai atsakyti, tai po metų ar dviejų, vis tiek reikės tai padaryti. Niekur nepabėgsi.”
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 486, paskyrė Vilniaus ir Kauno miestų centralizuotos šilumos tiekimo ūkio modernizavimo projektui vykdytoją – „Lietuvos energiją“. P. Stonio teigimu, neatsakyti klausimai turėtų būti užduoti Vyriausybei: „Šie klausimai būtų labiau adresuoti Vyriausybei ir net ne šiai, o jau praėjusiai. Taip, esame valstybės kapitalo įmonė ir tiesiog vykdome valstybės politiką.”
