Iš Finansų ministerijos parengto dokumento apie valstybės biudžeto asignavimus matyti, kad tarp prezidentui, Seimui ir Vyriausybei atskaitingų institucijų kitąmet dosniausiai atseikėta Valstybės saugumo departamentui (VSD).
Jam turėtų tekti 12,1 mln. eurų daugiau, iš viso – 38,2 mln. eurų. Didžioji padidėjimo dalis (9,8 mln. eurų) bus skirta naujo pastato statybomis, tačiau taip pat daugiau pinigų numatyta institucijos veiklai užtikrinti, naujoms pareigybėms finansuoti ir kt.
Pakankamai ženkliai – 1,1 mln. eurų – didėja ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) numatytas krepšelis.
2018 metais STT iš viso turės 9,9 mln. eurų, o didžioji padidėjimo dalis (236 tūkst. eurų) numatyta pareigūnų darbo užmokesčio fondui ir 7 naujoms pareigybėms finansuoti.
555 tūkst. eurų didėja numatytos Vyriausybės kanceliarijos išlaidos, iki 13,7 mln. eurų. Iš naujai skiriamų pinigų 1,5 mln. eurų bus skirta integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimui. Dar 460 tūkst. eurų – valstybės šimtmečio minėjimui užtikrinti.
Atima iš susisiekimo, duoda socialinei apsaugai
Tarp ministerijų 2018 metais labiausiai sumažės Susisiekimo ministerijai skiriami asignavimai – 38,3 mln. eurų. Teigiama, kad bus teikiama mažiau subsidijų „Lietuvos geležinkeliams, „Lietuvos paštui“ ir kt.
Tuo metu labiausiai išsipūs – net 238,6 mln. eurų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krepšelis.
Kitąmet 197,5 mln. eurų numatyta skirti išmokoms visiems vaikams, 74,2 mln. eurų „Sodros“ bendrosios pensijos dalies perėmimui į valstybės biudžetą.
Džiaugsis policija
Iš ministrų valdymo sričių institucijų ir įstaigų kitais metais dosniausiai didinamas Policijos departamento biudžetas.
Bendrai jis gaus 3,8 mln. eurų daugiau, o iš viso 225,1 mln. eurų. Pagrindinė padidėjimo dalis (1,6 mln. eurų) numatyta pareiginės algoms priedams už turimus laipsnius.
Tuo metu Kūno kultūros ir sporto departamentas gali nusiminti dėl 3,5 mln. eurų sumažėjimo. Pagrindinę šios sumos dalį sudaro 2017 metais baigiami vykdyti investiciniai projektai.
Pokyčiai teismuose
2,5 mln. eurų didės teismams skiriami asignavimai, iš kurių 984 mln. eurų teks dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio daliai grąžinti.
Tuo metu 2,8 mln. eurų sumažėjimą pajus Nacionalinė teismų administracija, nes šiemet baigiasi Norvegijos finansinio mechanizmo ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojama programa.
Universitetai veršis diržus
2018 metais visi universitetai išgyvens neigiamą pokyti savo biudžetuose. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetui 6,6 mln. eurų mažiau teks dėl nepaskirstytų asignavimų nuo rugsėjo 1 dienos įstojusių studentų studijų išlaidoms.
Kauno technologijos universitetas dėl nepaskirstytų lėšų 2017 metais įstojusių studentų studijų išlaidoms gaus 5,2 mln. eurų mažiau.
Tačiau Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras gaus 420 tūkst. eurų daugiau. Daugiau nei pusė šios sumos bus skirta centro pastato rekonstrukcijai. Tuo metu doktorantų stipendijoms ir studijų išlaidoms numatyta 42 tūkst. eurų.
Sieja su rezultatais
Kaip DELFI sakė finansų viceministras Darius Sadeckas, formuojant 2018 metų valstybės biudžetą, siekiama stiprinti iš biudžeto lėšų finansuojamų institucijų orientaciją į rezultatus.
„Kitaip tariant, ne tik institucijoms paskirstyti valstybės biudžeto lėšas, bet ir nustatyti bei paaiškinti, kas už gautas lėšas bus padaryta, kokių tikslų bus pasiekta ir kokiais rodikliais jie bus išmatuojami“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, siekiant įgyvendinti šį tikslą, kartu su 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu parengta apibendrinta informacija apie valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vykdomas programas, pasiektus ir planuojamus pasiekti veiklos rezultatus.
Vis dėlto, dokumente net ne visoms institucijoms yra numatyti tikslai. O net ir turinčios tikslus – ne visos turi apibrėžtus kriterijus, pagal kuriuos būtų matuojama, ar juos pasiekė.
