„Problema ta, kad tie tikslai tarpusavyje konfliktuoja ir tada reikia didelio proto, išminties nustatyti, kuris tikslas yra svarbesnis“, – teigė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pastebėjo, kad pavyzdžiui, nei Sveikatos apsaugos, nei Švietimo ir mokslo ministerijose nėra ekonomistų, kai šios sritys yra labai sudėtingos.
„Versle reikia ypatingos kompetencijos, bet valstybės valdyme reikia dar didesnės kompetencijos ir tokių žmonių Lietuvoje iš esmės neruošiama“, – sakė jis.
G. Nausėda dar pastebėjo, kad Lietuvoje biurokratinis aparatas pasižymi didesne politine kompetencija už kai kuriuos politikus.
„Man atrodo, kad biurokratinis aparatas, kadangi dirba seniai ir žino visus užkaborius, turi gerokai aukštesnę politinę kompetenciją, negu tie naujokai, kurie ateina į Seimą ir mokosi dirbti pirmuosius dvejus metus“, – sakė jis.
Tokiomis mintimis ekonomistai dalijosi penktadienį transliuotoje DELFI TV laidoje „Idėja Lietuvai su Jakilaičiu“, kurioje nagrinėta mokesčių sistema ir jai reikalingi pokyčiai.
Mažiausi mokesčiai – nerealu
Pirmiausia pašnekovai aptarė rašytojo Andriaus Užkalnio pasiūlymą, kad Lietuva taptų šalimi, kurioje mokesčiai yra mažiausi pasaulyje.
„Vargu, ar realu. Vien apie mokesčių sistemą kalbėti, jei neturėsime gero valstybės valdymo – viso aparato, tiek aukščiausio lygio, tiek biurokratų – mes bet kokią mokesčių sistemą galime diskredituoti. Ir taip turime vienus mažiausių mokesčių tarifų – pelno ir gyventojų pajamų mokesčių. Bandome konkuruoti su airiais pelno mokesčio srityje“, – svarstė S. Jakeliūnas.
G. Nausėda svarstė, kad kai kurių mokesčių požiūriu galima taip padaryti, pavyzdžiui, laivų registracijos mokesčiai galėtų būti mažiausi pasaulyje, jei jų ir taip jau nėra nulinių kitur.
„Tačiau tokie mokesčiai kaip pridėtinės vertės arba akcizų yra pakankamai aiškiai reglamentuoti Europos Sąjungos institucijų. Šia prasme mes negalime spjauti į reguliavimą ir sakyti, kad darysime kitaip“, – sakė jis.
Laidoje taip pat dalyvavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas sakė, kad A. Užkalnio pasiūlymas turi daug ryšio su Singapūru, Honkongu, kur yra vienas ar du mokesčiai, viskas supaprastinta.
„Tačiau reikia suprasti, kad socialinio draudimo sistema ten yra privati, todėl valstybei nereikia jos finansuoti. Jei tą funkciją atmeti, be abejo, mokesčius galima sumažinti“, – komentavo jis.
Sutiko dėl kompleksiškumo
Laidos dalyviai aptarė ekonomisto Raimondo Kuodžio idėją, kad reikia kompleksinės mokesčių pertvarkos, kuri pakirstų šešėlinę ekonomiką, pjaunančią žmonių laimę.
„Dėl kompleksiškumo vienareikšmiškai reikia pritarti, bet jis teigia, kad mūsų mokesčių pajamos, lyginant su BVP yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Kitaip sakant, jis suponuoja, kad mes turime didinti tas pajamas, o tai reiškia, kad turėtume eiti ne Honkongo, o Skandinavijos keliu“, – sakė S. Jakeliūnas.
G. Nausėda sakė, kad R. Kuodžio pasiūlymas – labiau pageidavimai, kokia mokesčių sistema turėtų būti.
„Nematau koncepcijos, bet dėl pageidavimų ir dėl kompleksiškumo galiu pasirašyti nors ir tris kartus. Tačiau turime sau atsakyti į keletą klausimų: koks bus darbo apmokestinimas, kokia bus „Sodros“ mokesčių sistema, kokį svorio centrą perkelsime netiesioginiams mokesčiams ir ar taikysime visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, automobilių mokestį“, – dėstė jis.
Savo ruožtu K. Glaveckas kalbėjo, kad Lietuva stovi ant visiškai naujos kokybės ekonomikos vystymosi slenksčio, kurioje seni institutai, senos tvarkos paprasčiausiai nebetinka.
„Dabartiniu metu akivaizdu, kad atsirandantys nauji startuoliai, valdymas, e-vyriausybė, e-biudžetas, duomenų tiek yra pririnkta, apdorota, kad praktiškai viską galima turėti kompiuteriniuose modeliuose“, – sakė jis.
Tarifų vienodinimas
Aptarta ir asociacijos „Investors' Forum“ mokesčių grupės vadovo Kęstučio Lisausko idėja suvienodinti mokesčius už visas individualias veiklas. „Turbūt geriausia kryptis – visų išimčių naikinimas, o vietoje to mažesnis mokesčio tarifas“, – siūlo jis.
S. Jakeliūnas teigė, kad mokesčių sistemos paprastumas yra vienas esminių dalykų.
„Vakar Seime buvo svarstymas ir buvo pritarta gyventojų pajamų mokesčiui, kuris eliminuoja verslo rūšių įvairovę ir suvienodina visiems, nepriklausomai kokį verslą darai – iki 15 tūkst. eurų metinių apmokestinamų pajamų bus 5 proc., o nuo 30 tūkst. eurų – 15 proc.“, – pasakojo jis.
G. Nausėda sakė, kad vienareikšmiškai pritaria pajamų apmokestinimo suvienodinimui pagal verslo rūšį ir veiklos sritį.
„Manau, šiuo keliu ir einame. Tačiau kiek plačiai Kęstutis Lisauskas įsivaizduoja tų lengvatų atsisakymą? Pavyzdžiui, lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą irgi yra lengvata, jai 15 proc. tarifas netaikomas“, – pastebėjo jis.
Mokesčių mažinimas ar naikinimas
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico idėja radikaliai mažinti mokesčius ir taip tapti gerovės valstybe nesulaukė daug palaikymo.
„Teiginys prieštarauja sau. Tai yra neįmanoma“, – sakė S. Jakeliūnas ir nurodė į Skandinavijos šalis.
G. Nausėda pabrėžė, kad švedai nuo lietuvių skiriasi tuo, kad jie žino, už ką moka mokesčius.
„Švedų galvoje iš tikro atsirado gerovės valstybė“, – konstatavo K. Glaveckas.
Pašnekovai dar aptarė „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio pasiūlymus atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio, didinti PVM ir įvesti automobilių mokestį.
„Jei turėtume uždarą ekonomiką ir šešėlį valdytume, tada gal ir galėtume, – komentavo S. Jakeliūnas. – Automobilių mokesčiui teoriškai taip, bet politiškai visiškai neįmanoma, kaip ir su nekilnojamojo turto mokesčiu.“
G. Nausėda N. Mačiulio idėjas pavadino regresine sistema.
„O šiuo metu visuomenės lūkestis yra atvirkščiai – didesnės progresijos. Be to, pensininkai iš šios reformos nelaimi nieko, bet pakviečiami prie kasos susimokėti daugiau mokesčių“, – aiškino jis.
