„Visi turi bendrą idėją gražinti Lietuvą ir siekia įgyvendinti savivaldybių planus atnaujinti miestų gyvenamąją aplinką, vadovaudamiesi pažangios ir darnios plėtros principais. „Vieni tokius išmanėjančius miestus priima greičiau, kiti – lėčiau. Jaunimas geriausiai jaučia, ko reikia šiuolaikiniam miestui, kad jame būtų patogu ir gera gyventi“, – teigia FIMA plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius.
Pavyzdžiui, projekte „Išmanusis miestas II“ dalyvavo ne tik keturių aukštųjų mokyklų (KTU, VGTU, VDA, VTDK) studentai, dėstytojai, konkurso partneriai, bet ir trys savivaldybės, kurių teritorijoms šiuo metu jau rengiami ar yra parengti techniniai projektai, tikrovėje vyksta idėjų įgyvendinimo darbai. Tai Kaišiadorių rajono (meras Vytenis Tomkus), Šiaulių rajono (meras Antanas Bezaras) ir Elektrėnų (meras Kęstutis Vaitukaitis) savivaldybės.
Kaišiadorių rajono savivaldybės meras V. Tomkus sakė, kad dalyvavimas projekte „Išmanusis miestas“ padovanojo idėjų, pasiūlymų, bet jis apgailestavo, kad konkurso metu nėra rengiamas techninis projektas, kurį būtų galima nusipirkti ir sutaupyti daug laiko. „Šiuo metu techninio projekto rengimas artėja į pabaigą, artimiausiu metu turėtų būti užbaigtas, – pokyčius pristatė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras V. Tomkus. – Kitais metais prasidės pastato rekonstrukcija ir statybos.“ V. Tomkus įsitikinęs, kad atnaujintas statinys papuoš miestą, nes jis yra centre, prie pagrindinės gatvės.
Šiaulių rajono savivaldybė dalyvavo projektuose „Išmanusis miestas II“ ir „Išmanusis miestas III“. Kol trečiojo projekto darbai dar tik ruošiami startui, antrajame jau vyksta dviejų teritorijų atnaujinimo darbai ir techninių projektų rengimas. Šiaulių rajono meras A. Bezaras pasakojo, kad abiejų teritorijų techninių projektų rengimas artėja į pabaigą. O Elektrėnų savivaldybė, dalyvaudama projekte „Išmanusis miestas II“, turėjo galimybę į Elektrėnų mieste esančius objektus pažvelgti kitų žmonių akimis. Dabar vietoje neveikiančio Elektrėnų atrakcionų ir pramogų parko (buvusio „Vaikų pasaulio“) ruošiamasi įkurdinti viešąją rekreacinę teritoriją ir kūrybinių industrijų centro pastatą.
Šiais metais, projekte „Išmanusis miestas IV“, nauji veidai, nauji planai. Prie projekto prisijungė Kėdainių rajono (meras Saulius Grinkevičius), Lazdijų rajono (meras Artūras Margelis), Plungės rajono (meras Audrius Klišonis), Tauragės rajono (meras Sigitas Mičiulis), Kelmės rajono (meras Vaclovas Andrulis), Radviliškio rajono (meras Antanas Čepononis) savivaldybės.
Lazdijų rajono savivaldybė džiaugiasi, jog prisijungs prie projekto ,,Išmanusis miestas IV“ pateikiant Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją ir joje esančius pastatus projektinio pasiūlymo parengimui. „Turime viziją, jog senajame mokyklos pastate bus įkurtos meno erdvės. Jose vyks muzikos, dailės, technologijų ugdymas, naujai atgims vidinis šios mokyklos kiemelis, kuriame galės pailsėti ir įkvėpimo pasisemti menų besimokantys moksleiviai“, – pasakoja A. Margelis.
Projektui pasirinkta Kėdainių teritorija – gražusis Babėnų šilas. „Norime, kad Babėnų šilas taptų traukos objektu ne tik rajono gyventojams, bet ir turistams. Galbūt būtų galima įrengti poilsio zonas, pažintinius botanikos takelius, dviračių takus... Esame judri bendruomenė, todėl aktyvaus poilsio plėtojimas, skatinimas, ko gero, būtų geriausias sprendimas siekiant atgaivinti šią vietovę ir maksimaliai išnaudoti jos potencialą. Gamtos oazė, aktyvumas ir modernumas – tai esminiai aspektai, turintys atspindėti galutinį projekto rezultatą“, – įvardina S. Grinkevičius.
Tauragės rajono savivaldybė taip pat džiaugiasi galimybe dalyvauti „Išmanusis miestas IV“ projekte ir mano, jog tai yra puiki galimybė miestui duoti kažką naujo. „Tauragė turi daug įvairių žaliųjų technologijų, bet transportas – didelė problema. Savivaldybė siekia plėtoti dviračių takus ir tikisi, kad studentai pasiūlys dviračių takų plėtros sprendimus. Turime išsikėlę sau tikslą tapti ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje, galbūt net Baltijos šalyse“, – S. Mičiulis.
Plungė turi daug gražių teritorijų, kurios išsiskiria savo kalvotumu, aplink yra ir nemažai vandens telkinių, kuriuos stengiamasi vienaip ar kitaip išnaudoti. Visgi projektui pasirinkta teritorija, esanti miesto viduryje ir apimanti Palankės tvenkinį bei gretimus skverus. „Manau, kad tokie projektai skatina judėti į priekį, parodo, jog Lietuvoje nėra viskas blogai, kad galima pasiekti bet kokių užsibrėžtų tikslų, nesvarbu, kokie nepasiekiami jie iš pradžių atrodo. Lietuva yra puiki šalis, kurioje gyventi tikrai gali būti gera, tik turime išmokti didžiuotis tuo, ką turime ir siekti, kad ateities kartos gyventų dar gražesnėje bei geresnėje valstybėje. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų norų – turime norėti keistis, tuomet pozityvūs pokyčiai atsispindės ir mūsų miestų pokyčiuose“, – sako A. Klišonis.
Kelmė ir Radviliškis taip pat ketina tvarkyti miesto centrus. „Tikimės konceptualaus miesto centro sutvarkymo projekto. Vizijos, padėsiančios pagerinti esamą situaciją. Norime, kad kiekvienas Kelmės gyventojas ar naujas miesto lankytojas centre jaustųsi jaukiai, maloniai“, – V. Andrulis. O A. Čepononis tikisi, kad jaunųjų architektų darbuose atsiras vietą ūkininkų turgelio paviljonui, taip pat labai norėtųsi, kad Radviliškis neprarastų savo istorinio veido.
„Išmanusis miestas pirmiausia turi būti patogus gyventi visiems Radviliškio miesto bendruomenės nariams. Žinoma, neapsieinama jame ir be atsinaujinančios energijos šaltinių pritaikymo infrastruktūros, informacinių technologijų patogiam gyvenimui galimybių“, – įvardina Radviliškio meras.
