Technologijų teikiamos galimybės verslui suteikia šansą užsidirbti, tačiau sukuria ir papildomų rūpesčių. Įėjimas į finansinių paslaugų rinką nėra toks paprastas. Reikia žinoti, kur yra riba, kurią pasiekus privalu turėti licenciją. Kur ta riba? Štai keli kontroliniai klausimai.
- Jūsų įmonė renka pinigus iš trečiųjų asmenų?
- Kliento nurodymu jūsų įmonė paskirsto pinigines lėšas tretiesiems asmenims?
- Siūlote investuoti tretiesiems asmenims?
- Skolinate pinigus tretiesiems asmenims?
- Klientams sukuriate priemonę (tarkime, platformą), kurios pagalba galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas?
- Kaip užtikrinimo priemonę naudojate klientui priklausančias finansines priemones?
Jei į bent vieną iš aukščiau esančių klausimų atsakėte teigiamai, vadinasi, riba jau pasiekta. Net jei Jūsų įmonei šiandien licencijos nereikia, negalite būti tikri, kad jos neprireiks rytoj. Poreikis licencijuotis gali išaugti bendrovei plečiantis, auginant paslaugų paketą. Panašiai atsitiko „Lietuvos paštui“, kurio pagrindinė veikla yra korespondencijos, spaudos bei siuntų pristatymai. Plečiant paslaugų spektrą, įmonei prireikė elektroninių pinigų įstaigos licencijos. Mokėjimo ir elektroninių įstaigų tarpininkais tapo mažmeninės prekybos tinklai „Maxima“ bei IKI.
Pakanka patekti į sąrašą
Licencijavimas yra tarsi dėlionė – jei pasirinksite netinkamas dėlionės detales, paveikslėlis nesigaus. Todėl licencijos rūšį reikia rinktis itin atidžiai. Pasirinkimą apsunkina kone kasmet besikeičiantys įvairūs reguliavimo reikalavimai, auganti licencijų įvairovė. Nieko nuostabaus, jog licencijų miške gali būti sunku susigaudyti. Nebūdami specialistais, galite tiesiog nežinoti visų tinkamų alternatyvų, kurias suteikia skirtingos licencijavimo taisyklės.
Tiesa, teikiant finansines paslaugas ne visuomet reikia licencijos, tam tikrais atvejais pakanka įsirašyti į Lietuvos banko administruojamus sąrašus: sutelktinio finansavimo platformos operatorių, tarpusavio skolinimo platformos operatorių, vartojimo kredito davėjų ir kt.
Pasitaiko, kad paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos yra kompleksinės, tad gali tekti įsirašyti į keletą sąrašų. Tarkime, įmonė teikia vartojimo kreditų paslaugą bei sukuria internetinę platformą, kurioje susitinka skolintojas ir paskolos ieškantis asmuo. Tokiam paslaugų teikėjui reikia įsirašyti į vartojimo kredito davėjų bei tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus.
Viena paslauga, sprendimai – keli
Kredito ir mokėjimų rinkoje šiuo metu egzistuoja aštuonios skirtingos licencijų rūšys, finansinių priemonių rinkoje – devynios. Be to dar yra devyni skirtingi paslaugų teikėjų sąrašai. Taigi, siekiant pasirinkti tinkamiausią licencijos (reguliuojamos veiklos) kombinaciją, teks gerokai pasukti galvą. Kokia licencija yra reikalinga būtent jūsų įmonei, lemia siūlomos paslaugos specifika, regionai, numatomos veiklos kryptys, planuojamų investicijų dydis.
Tarkime, norite teikti mokėjimo paslaugas. Tokiu atveju galima gauti mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigos ar banko licenciją. Mokėjimų, elektroninių pinigų įstaigų licencija gali būti dviejų rūšių – ribota bei neribota. Vietoj tradicinio banko licencijos galima gauti specializuoto banko licenciją. Taigi, viena paslauga – 6 variantai. Pradėti, žinoma, galima nuo ribotos mokėjimų įstaigos licencijos, kol verslas įsitvirtins Lietuvoje. Kiek vėliau, pasiekus didesnę apyvartą bei galvojant apie veiklos plėtrą į kitas Europos šalis, licenciją galima plėsti į neribotą.
Arba, tarkime, norėsite leisti mokėjimo priemones ar laikyti klientų lėšas, tad iškils natūralus poreikis gauti elektroninių pinigų įstaigos ar banko (taip pat ir specializuoto) licenciją. Jei pavėluosite, licencijos neturėjimas pristabdys verslo plėtrą, jei per anksti žengsite į licencijavimą, patirsite papildomų nereikalingų kaštų. Tad nėra vieningo recepto, kokią licenciją pasirinkti – kiekvienas atvejis yra unikalus.
Užtektų vienos kibirkštėlės
Bet kuri įmonė nuo pat savo veiklos pradžios keičiasi – ji auga, plečiasi ir tam tikri verslo pokyčiai gali sąlygoti, kad ji jau veikia licencinės veiklos rėmuose. Tarkime, esate buhalterinės apskaitos paslaugų įmonė, kuri klientui kas mėnesį skaičiuoja darbuotojų atlyginimus. Klientas jūsų įmonei perveda, tarkime, 10 tūkst. eurų ir paprašo juos paskirstyti darbuotojams kaip darbo užmokestį. Jūs kliento prašymą išpildote. Tokie veiksmai jau turi mokėjimo paslaugų požymių ir neturint atitinkamos licencijos, rizikuojate būti nubausti už vertimąsi licencijuojama veikla be licencijos.
Licenciją reikia turėti net ir tokiu atveju, jei renkate pinigus iš trečiųjų asmenų su tikslu juos paskirstyti. Tarkime, vadovaujate daugiabučių namų bendrijai. Bendrijos buhalterė renka įmokas iš gyventojų ir jas paskirsto, taigi, įmonė atlieka mokėjimo funkciją. Nenuostabu, kad dalis bendrijų jau yra įsiregistravusios mokėjimo įstaigomis.
Kas gresia, jei staiga paaiškėtų, kad veikiate be licencijos? Žinoma, baudos arba net baudžiamoji atsakomybė. Ir nubaustas gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Įsivaizduokite, užtektų vienos kibirkštėlės, vieno nepatenkinto kliento, kad įsipliekstų gaisras.
Verslo bendruomenėje vyrauja stereotipas, kad licencijuojama veikla yra nepakeliama našta. Tačiau taip gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Taip, neabejotinai licencija reiškia papildomus administracinius kaštus, tačiau ją įsigijusi įmonė tik išlošia. Licencijos turėjimas įmonei sukuria saugaus ir patikimo verslo partnerio įvaizdį, taip pat atveria galimybes teikti kompleksines paslaugas.
