DELFI susisiekus su pasiskundusia moterimi, ji tvirtino, kad ne tik jų daugiabutyje susiklostė tokia padėtis, bet ir kituose.
„Jau atsibodo gerti srutas. Kituose namuose irgi tas pats“, – sakė moteris ir pridūrė, jog tikisi, kad atsakingi asmenys imsis veiksmų ir pagerins gyventojų padėtį.
„Akmenės vandenų“ direktoriaus pavaduotojas Svajūnas Žąsytis pripažino, kad pastaruoju metu vandens kokybė yra pablogėjusi.
„Tai sąlygoja seni, miesto kūrimosi laikotarpiu įrengti vamzdynai, kuriuose vis dažniau įvyksta avarijos. Senieji vamzdynai pagaminti iš ketaus, kuris laikui bėgant rūdija, susidėvėję vandens nugeležinimo įrenginiai (geležis lemia rūdžių kaupimąsi vamzdynuose), renovuojant daugiabučius namus sumažinti šalto vandens įvadų diametrai“, – aiškino priežastis pavaduotojas.
Pasak jos, jau imamasi priemonių, kad problema būtų pašalinta. „Akmenės vandenys“ pradėjo Naujosios Akmenės miesto geriamojo vandens trasų praplovimo darbus.
„Vamzdynų praplovimas yra būtinas, kad būtų pašalintos vamzdynų rūdžių sankaupos ir pagerintas vandens priimtinumas vartotojui. Darbai vykdomi (tuo pačiu ir geriamojo vandens tiekimas stabdomas) etapais, tačiau uždarius dalį vandens tinklų likusiai miesto daliai tiekiamo vandens kokybė gali būti bloga (pagal geležį ir drumstumą), kadangi vamzdyne keičiama vandens padavimo kryptis“, – teigė S. Žąsytis.
Kita vertus, specialistas nurodė, kad geležis nėra prisiskiriama tiems geriamojo vandens rodikliams, kurių neatitikimas keltų tiesioginę grėsmę sveikatai.
„87 proc. Lietuvos gyventojams centralizuotai tiekiamo gėlo požeminio vandens išteklių geležies koncentracija viršija Lietuvos higienos normos HN 24:2003 leidžiamą 200 µg/l ribą.
Poveikis sveikatai dėl per didelio geležies kiekio gali pasireikšti tik esant ūmiam geležies poveikiui, kai labai didelis kiekis suvartojamas per trumpą laiką (su maistu ar geriamuoju vandeniu to pasiekti neįmanoma)“, – aiškino jis.
