1. Šį neįprastą statinį galite pamatyti Barselonos paplūdimyje (La Barceloneta). Vokiečių menininkės Rebekos Horn suprojektuotas objektas įvardijamas kaip sužeista žvaigždė (Estel Ferit). Toks sumanymas buvo viena iš idėjų, kaip pakrantei suteikti originalesnį veidą. Kas slepiasi už to? Pirmoji intepretacija yra tai, kad pastatas atskleidžia liūdesį dėl pakitusios pakrantės gyvenimo - norint jai suteikti kitoniškumo, šioje zonoje buvo uždaryta daug ilgą laiką veikusių paplūdimio barų. Antra - tiesiog atspindys 30 kv.m ploto nesiekiančių apartamentų, kurių aplinkui vis daugėja. Na, o trečią interpretaciją galite susikurti patys - juk meną vertiname pirmiausiai pagal save.
2. Bučinio freska Barselonos senamiestyje. Prie šio kūrinio būtina prieiti kuo arčiau - pamatysite, kad jame slepiasi vietinių gyventojų atvaizdai. 2014 m. atsiradusi mozaika yra sudaryta iš 4000 skirtingų nuotraukų. Taip menininkas Joanas Fonkubertas simboliškai įamžino 1714 m. pasibaigusio Ispanijos įpėdinystės karo minėjimą.
3. Pasilikime senamiestyje ilgiau. Atsidūrus prie Barselonos katedros, jauti, kad kažko trūksta. Ji žavinga, tačiau nebestebina, o gal tiesiog turistinis nuovargis turi tam įtakos... Bet štai užsuku į netoliese, uždarame kiemelyje išlikusias Augusto šventyklos kolonas iš Antikos laikų ir pasijunti tarsi kitoje erdvėje. Tam įtakos turi ir laikmečių pasikeitimas, pabėgimas nuo įprastinio Barselonos senamiesčio kolorito ir, žinoma, tauri atmosfera.
4. O dar pastebiu Šv. Jurgio (Sant Jordi or Día de San Jorge) atvaizdą, už kurio, pasirodo, slepiasi labai įdomi legenda. Balandžio 23 d. katalonai mini jo vardo šventę, kuri kiek primena Šv. Valentino dienos minėjimą mūsų šalyje. Vyrai dovanoja mylimosioms, mamos, senelėms, kolegėms gėles - dažniausiai rožes. Taip yra priimta dėl to, kad, pasak legendos, Šv. Jurgis norėdamas apsaugoti princesę nukovė drakoną (tai vyko XIII a.). Ir kaip netikėta - vietoj kraujo pasipylė rožės. Gėlės dažniausiai būna surištos geltonu kaspinu ar kita šios spalvos atributika. Tai pasirinkta neatsitiktinai - toks derinys primena katalonų vėliavą. Be to, dovanojamos ir knygos. Tai daro ir moterys, tad ši diena tampa smagia švente.
5. Būtina neaplenkti Monžuiko kalno! Tam galima paskirti, pavyzdžiui, visą paskutinę išvykos dieną, nes čia apstu lankytinų vietų – Monžuiko pilis, Joano Miro muziejus, Nacionalinis Katalonijos meno muziejus ir daugybė parkų. Taip beklaidžiojant, toje pačioje kalno teritorijoje, atrasite Kalatravos bokštą. Jis buvo pastatytas 1992 m. vasaros olimpinėms žaidynėms ir simbolizuoja olimpinę ugnį. Tik nepamirškite ten apsilankyti ir vakare - tik tada atsiveria tikrasis žavesys, nes Monžuiko fontanas tampa tikra šviesų, garso ir vaizdo fiesta. Šio reginio laiką verta pasitikrinti internete.
