Tokias idėjas Lietuvai, galinčias pasirodyti ir gana radikaliomis, siūlo bendrovės „Norfa mažmena“ valdybos pirmininkas ir įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.
Jis įsitikinęs – kol nesutvarkysime valdininkijos aparato ir kardinaliai nesumažinsime valstybės tarnautojų skaičiaus – apie didelius atlyginimus, ekonomikos šuolį galime nė nesvajoti.
Vis dėlto, tą sutvarkius galima būtų pereiti prie drastiško mėnesinės minimalios algos (MMA) kėlimo – nuo šiuo metu esančių 380 (nuo kitų metų 400 eurų) iki 600 eurų.
Siūlo drastiškai mažinti valdininkiją
D. Dundulis rėžia tiesiai šviesiai – pusės ar net daugiau valdininkų tiesiog nereikia.
„Mes ritamės žemyn ir žemyn. Reikia kuo skubiau ir protingiau tą padaryti, ir mažinti ne 5, ne 10 proc., bet perpus, ir paskui dar sykį perpus išsianalizavus, kaip viskas vyksta.
Aš atvirai pasakysiu, nebetikiu, kad įmanoma tą padaryti, nes tai yra klanai, kiekviena valdžia žadėjo ir, manau, jau nebesulauksiu tos dienos. Bet jeigu tai būtų daroma – tai tikrai galima padaryti“, – tvirtai mano jis.
D. Dundulis sako, kad pirmiausia turime išsikuopti „valdininkų kiemą“, o tada galima bus imtis atlyginimų.
„Žmonės daugiausia nepatenkinti mažais atlyginimais, manau, kad daugiausia gerovė susidaro iš ekonominio aspekto. Aišku, gerovė ir nuo kultūrinės pusės priklauso, bet pirma reikia susitvarkyti ekonomiką, o paskui kultūrą, arba lygiagrečiai.
Kas kalbant apie ekonomiką – pats primityviausias dalykas – turime padidinti bendrą vidaus produktą (BVP) vienam žmogui. Mes turime padidinti dirbančiųjų skaičių versle, tada automatiškai padidės ir BVP. Valdiškas sektorius nekuria jokio BVP, tai kai padidinsime sukuriančių žmonių BVP kiekį – pagerės ekonomika, ir viskas pasitaisys“, – neabejoja D. Dundulis.
Dabar, jo teigimu, valdininkija tik auga privataus verslo sąskaita: „Žmonėmis, galvomis gal ir nedidėja tas skaičius, bet procentiškai – taip, nes verslas traukiasi, o viešasis sektorius auga. Važiuoja lauk tik verslas, o valdininkai kaip sėdėjo čia taip ir sėdi, ir tuoj pasieksime momentą, kai bus krachas.“
Jis teigia, kad valdininkų skaičių reikia mažinti negailestingai, padarius kiekvienos veiklos srities išsamią analizę.
„Reikia nagrinėti kiekvieną sritį atskirai, kitaip nieko neišsiaiškinsime – nuo apačios į viršų, ir realiai tvarkyti, pabrėžiu, tvarkyti, o ne tik pasakoti apie tai.
Pavyzdžiui, socialinėje srityje dirbantys žmonės, kurie senelius slaugo. Mąsčiau apie tai, ką galima padaryti šioje srityje. Ir, manau, gal padarykime taip, kad pinigus, skirtus šiai sistemai išlaikyti, gal paklauskime pačių senelių, ką su jais daryti, gal jie norėtų sąlyginai apie 3000 eurų per metus gauti, ir tos sistemos jiems tiesiog nereikia.
Galės patys panaudoti pinigus, nuspręsti, ar reikia jiems slaugos ar ne, ir viskas, o dabar jiems yra kišama per prievartą. Duokime jiems, ir jie patys viską susitvarkys, pasisamdys, padarys geriau nei valdžia“, – svarsto jis.
Minimali alga – 600 eurų
Kitas D. Dundulio siūlymas – stipriai sumažinus valdininkų skaičių kelti minimalius atlyginimus.
Sakoma, kad valdžia neturi tiek pinigų kompensuoti MMA, bet aš jų ir neprašau kompensuoti, prašau, kad mes, verslininkai, nuo tos algos mažiau sumokėtume mokesčių. Jeigu žmogus gauna minimalų atlyginimą – 380 eurų, grubiai apie 200 eurų nusibraukia valdžia“, – sako jis.
D. Dundulis sutinka, kad darbo apmokestinimo naštą reikėtų mažinti, o tai išlaisvintų atlyginimus ir leistų darbdaviams prisidėti prie jų augimo: „Dabar ta minimali alga keliama, kas žmogui, sutinku, yra gerai, bet nepamirškime, kad įplaukos su MMA padidinimu į biudžetą tik didėja. Vadinkime viską tiksliais vardais – jie to nepraneša, bet iš tikrųjų tai yra mokesčių padidinimas.“
Aš suprantu, ką jie sako, yra tokių nesusivedančių galų, bet mes irgi suvokime, kad jei pakeliame MMA – padarome atgal grįžimą. Kvailai gal šnekėsiu, bet kad įsivaizduotume situaciją pabandysiu – nustokime mokėti algas ir pažiūrėkime į parduotuves ateinančius žmones. Ar jie eis? Ne, neis.
Čia yra užburtas ratas, viskas susiję, turime žmonėms duoti pinigų, kad jie eitų vartoti, kada eis vartoti, tas pats gamybininkas turės pagaminti daugiau prekių, prekybininkas norės, kad kuo daugiau produkcijos nupirktų, ir tada automatiškai jis galės daugiau sumokėti darbuotojams. Tai yra užburtas ratas, turime jį išjudinti“, – sako jis.
Sekmadienis – prekybininkams laisvadienis
Dar viena D. Dundulio idėja – neleisti prekybininkams sekmadieniais dirbti arba apriboti jų darbo laiką įstatymu.
„Prekybininkai nėra iš sveikatos apsaugos srities, nors, būkime teisingi, gydytojai dažniausia ne visi dirba sekmadieniais, tik budintys, o mums sekmadienis – normali darbo diena. Prekybininkai irgi žmonės. Taip, sekmadieniais truputį mažesnė apyvarta nei šeštadienį, dirba truputį mažiau darbuotojų, nors sandėliai – visu pajėgumu, mums tai eilinė daro diena“, – sako jis.
Turime išleisti įstatymą, kuris uždraustų sekmadienį prekybininkams dirbti arba sutrumpinti darbo valandas iki kokių 15 val., iki kada galima nuo kitų metų bus prekiauti alkoholiu. Išleidžiame įstatymą ir žiūrime, kas toliau. Jei matysime, kad blogai – atsitraukiame, ir nieko čia baisaus.“
Vis dėlto pasiteiravus, ar tokią idėją inspiravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis nuo naujų metų alkoholiu sekmadieniais bus galima prekiauti nuo 10 iki 15 val., D. Dundulis teigė, kad logikos yra, bet nebūtinai.
„Mano nuomone, pajamos nuo to nepasikeis. Mums ir dėl padidėjusio akcizo alkoholiui pajamos nepasikeitė. Nebus čia jokio stebuklo, žmonės laiku apsipirks“, – teigia jis.
