Pulkininko leitenanto laipsnis PAGD vadovui K. Lukošiui buvo suteiktas rugsėjo 19 dieną. Kaip DELFI informavo vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno patarėjas Karolis Vaitkevičius, pagal įstatymą aukštesnis laipsnis suteikiamas asmeniui ištarnavus tam tikrą laiką, jei jis nebuvo anksčiau baustas.

Tuo metu, kai PAGD direktoriui buvo suteiktas aukštesnis laipsnis, VTEK E. Misiūno vadovaujamos ministerijos prašymu tyrė, ar K. Lukošius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Kaip rašė DELFI, PAGD direktoriumi K. Lukošius vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno teikimu buvo paskirtas vasario 8 dieną. Iki grįždamas į PAGD, jis darbavosi privačiame versle.

2008 metų lapkritį iš PAGD direktoriaus pavaduotojo posto pasitraukęs K. Lukošius įsidarbino įmonėje „Poliprojektas“, kurios vienintelis akcininkas buvo taip pat PAGD anksčiau dirbęs Edvardas Charžauskas, o vėliau tapo su tuo pačiu asmeniu siejamos įmonės „Gaisriniai tyrimai“ vadovu, įsigijo šios bendrovės akcijas.

2011 metų spalį K. Lukošius įsteigė bendrovę „Gaisro technika“, kurios akcijas po metų pardavė E. Charžauskui.

Kitą dieną po to, kai oficialiai buvo paskirtas PAGD direktoriumi, šių metų vasario 9-ąją, K. Lukošius pardavė turėtas įmonės „Gaisriniai tyrimai“ akcijas įmonei „Investavimo projektai“, kurios vienintelė akcininkė yra E. Charžauko valdoma įmonė „Poliprojektas“, už 25 tūkst. eurų.

Pareigūnu vėl tapusio K. Lukošiaus VTEK pateikta interesų deklaracija atskleidžia, tą dieną, kai buvo paskirtas PAGD direktoriumi, jis iš „Gaisrinių tyrimų“ už 4888 eurus nusipirko automobilį, o po savaitės iš „Poliprojekto“ – namą už 165 tūkst. eurų.

Ministras kreipėsi į VTEK

Dėl pastarojo pirkinio, kurį aprašė portalas 15min., vidaus reikalų ministras E. Misiūnas rugpjūčio pradžioje kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertini paskelbtą informaciją, jog K. Lukošius galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (įsigijo namą iš buvusio darbdavio, kuris aktyviai veikia vienoje iš PAGD kuruojamų sričių – priešgaisrinėje saugoje) ir įstatymo nustatyta tvarka nenusišalino, t. y. galbūt dalyvavo priimant ir priėmė sprendimus, susijusius su jo paties privačiais interesais.

Kęstutis Lukošius

Netrukus VTEK nusprendė prašyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patikslinti informaciją apie PAGD direktoriaus veiklą, taip pat – suteikti duomenų apie tai, kad K. Lukošius galbūt laiku nedeklaravo, jog jam artimas asmuo (brolis) valdo bendrovių „Fire expert“ ir „Fire experts“ akcijas, o vienai iš jų vadovauja.

Kaip DELFI teigė ministro patarėjas K. Vaitkevičius, pagal VTEK paklausimą tikslinant K. Lukošiaus veiklos aplinkybes buvo nustatyta, kad PAGD direktorius nuo savo darbo pradžios „nėra priėmęs jokių sprendimų, susijusių su įmonėmis, organizacijomis, kurioje jis anksčiau dirbo, ir kurie galėtų kelti jam interesų konflikto situaciją, taip pat nėra priėmęs ir sprendimų, susijusių su valstybinės priešgaisrinės priežiūros reguliavimu“.

VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė DELFI dėstė, kad komisija K. Lukošiaus klausimą nagrinėjo spalio 31 dieną vykusiame posėdyje, gavusi VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus išvadą.

„VTEK, įvertinusi visus duomenis, pateiktus toje išvadoje, pasisakė dėl privačių interesų deklaravimo ir pavedė VRM dėl to atlikti tyrimą. Komisija konstatavo, kad K. Lukošius savo brolio įmonę nurodė praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo darbo PAGD pradžios, ir paprašė VRM įvertinti, ar tokiu būdu nebuvo pažeistos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos“, – aiškino E. Ivanauskaitė.

Jos teigimu, VTEK taip pat išreiškė nuomonę, kad būtina užtikrinti, kad atitinkami klausimai PAGD būtų sprendžiami skaidriai, o sprendimai priimami tik tokių asmenų, kurių tarnybinė veikla nėra veikiama viešųjų ir privačių interesų konflikto.

„Mes dar mėnesį, iki lapkričio pabaigos, lauksime VRM tyrimo dėl K. Lukošiaus išvadų. Tada VTEK jas revizuos ir priims atitinkamą sprendimą“, – nurodė E. Ivanauskaitė.

Sprendime įžvelgė dviprasmybę

Kaip DELFI sakė su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos padalinio vadovas Sergejus Muravjovas, žvelgiant iš šalies, daug kam VRM sprendimas suteikti K. Lukošiui aukštesnį laipsnį, kol nebaigtas VTEK tyrimas, „turėtų atrodyti dviprasmiškai“.

Sergejus Muravjovas

„Akivaizdu, kad kai pats ministras paprašo ištirti savo pavaldinio veiksmus, o nepasibaigus tyrimui jį paaukština, gali būti sunku suprasti, kodėl taip daroma, ar tikrai yra viskas aišku dėl to pareigūno?“, – stebėjosi S. Muravjovas.

Jo manymu, gali būti, kad suteikti aukštesnį laipsnį PAGD vadovui vidaus reikalų ministrą įpareigojo teisės aktai, tačiau esant minėtoms aplinkybėms, toks sprendimas visuomenei iš anksto pasiuntė žinutę, esą esama situacija nekelia jokių problemų.

„Vengiat tokių dviprasmybių ir tokių žinučių pavojaus, yra svarbu ieškoti būdų, kaip leisti VTEK, kuri tiria pareigūno veiksmus, viską išnagrinėti kuo įmanoma ramiau, priimti atitinkamus sprendimus, o tada daryti kitus veiksmus. Geriau dviprasmiškų situacijų išvengti, o tokie veiksmai daug kam gali sukelti daug klausimų ir abejonių.

Mano nuoširdus patarimas tokiose situacijose būtų kuo įmanoma aiškiau komunikuoti ir padėti visuomenei suprasti, kas vyksta“, – pažymėjo „Transparency International“ atstovas.

Pažeidė, bet lieka paskatintas

Kaip trečiadienį DELFI informavo VTEK atstovė žiniasklaidai Eglė Ivanauskaitė, šiandien etikos sargai pritarė VRM atlikto tarnybinio patikrinimo išvadai dėl PAGD direktoriaus K. Lukošiaus elgesio. Todėl savarankiško tyrimo dėl šių aplinkybių VTEK neatliks.

VRM nustatė, jog K. Lukošius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. K. Lukošius savo privačių interesų deklaracijoje interesų konfliktą jam galinčias kelti aplinkybes – jo brolio valdomas gaisrinės saugos srityje veikiančias įmones „Fire experts“ ir „Fire expert“ – nurodė nesilaikydamas įstatyme numatytų terminų. Jis šias įmones deklaravo praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo darbo PAGD pradžios – šių metų rugpjūčio pradžioje.

„Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami“, – konstatavo VTEK.

Tačiau iki šio sprendimo priėmimo K. Lukošiui skirto skatinimo – aukštesnio laipsnio suteikimo – teisėtumo klausimas nekeliamas, nes to nenumato įstatymai.