Į pensiją išėjęs jūreivis Nikolajus Enchas kartu su žmona Olga kas porą savaičių baltu „Toyota“ automobiliu leidžiasi krūmynais apaugusio Kerčės kraštovaizdžio keliais, kad galėtų pasigėrėti „įstabiu inžinerijos šedevru“ – colis po colio per Krymą nuo Rusijos skiriantį sąsiaurį tįstančiu tiltu, rašoma svetainėje nytimes.com.
67-erių metų N. Enchas įsitikinęs, kad tokio grandiozinio projekto Rusija ėmėsi pirmą kartą, todėl, kaip pats tiki, galima pagrįstai didžiuotis. Tiltas buvusiam jūrininkui daro tokį įspūdį, kad vieną rugpjūčio naktį jis nesudėdamas bluosto pro žiūronus stebėjo, kaip statybininkai įtvirtino dvi pirmąsias jo arkas. Nikolajus Enchas puikiai žino, kad tai įvyko lygiai 7.27 val.
2018 metų gruodį transporto srautams ketinamas atidaryti tiltas, kurio statyba atsieis 7 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 6 mlrd. eurų), turi daugiau simbolinę nei praktinę prasmę – juk tai naujausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino besąlygiškai palaimintas grandiozinio masto projektas.
„Pasaulį siekiama įtikinti, kad milžiniški užmojai šalies nebaugina, – sakė politologė Jakaterina Šulman, dirbanti Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijoje. – Vyriausybė, kad ir nesugeba pasirūpinti saugumu, tinkama sveikatos priežiūra ir švietimu, gali inicijuoti grandiozinius projektus. Kitaip sakant, jei nepavyksta aprūpinti duona, pasiūloma bent žaidimų.“
Maždaug 19 kilometrų ilgio tiltas ypač svarią simbolinę reikšmę įgauna dar ir todėl, kad daugelis pasaulio valstybių 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą laiko neteisėtu.
„Tiltas įgauna akivaizdžios sąsajos tarp Krymo ir Rusijos reikšmę. Jis tarsi rodo, kad Krymas yra tiltu su Rusija sujungta, neatsiejama šios šalies dalis. Štai kokia yra simbolinė šio statinio prasmė“, – aiškino J. Šulman.
Reikia pasakyti, kad V. Putinas labai demonstratyviai domėjosi tilto statybos projektu. Taip darė ypač todėl, kad pusiasalio Juodojoje jūroje aneksija pagerino jo, kaip politiko, įvaizdį gimtosios šalies piliečių akyse, mat jie gavo įsitikinti, kad Rusija anaiptol nestokoja jėgos ir galių.
Afišos su besipuikuojančiu V. Putino atvaizdu ir jo ištartomis tilto statybą kaip istorinę misiją garbstančiomis frazėmis išstatytos šalia įvairų duobėmis nusėtų Krymo greitkelių.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tada, kai projektas buvo paskelbtas, neatrodė, jog bent viena Rusijos įmonė būtų suinteresuota imtis jį vykdyti. Mat be rimtų inžinerinių iššūkių, nerimą kėlė ir galimos tarptautinės sankcijos, tikėtinos užsiimant bet kokia su Krymu susijusia veikla. Dar labiau ryžtą slopino ypač aukštais reikalavimais garsėjantis pagrindinis projekto inspektorius, pateikęs labai įtemptą statybos darbų grafiką.
„Tilto konstrukcija sudėtinga, statybos mastas – milžiniškas, todėl laikytis terminų labai sunku, – aiškino tiltų statybos specialistas Olegas Skvorcovas, vadovavęs 50 asmenų patariamajai ekspertų tarybai. – Terminą nustatė pats prezidentas, taigi, niekas nenorėjo rizikuoti.“
Rizikingam žingsniui ryžosi Arkadijus R. Rotenbergas – milijardierius, kurio karjeros kelias grįstas ne vienu V. Putino inicijuotu projektu. Ypač didelės nuostabos jo sprendimas veikiausiai nesukėlė: Sankt Peterburge prabėgusios jaunystės metais A. Rotenbergas, kaip žinia, buvo dabartinio šalies prezidento dziudo treniruočių partneris, be to, jo padėtis Vakarų skelbiamų sankcijų atžvilgiu ir taip jau apibrėžta kaip V. Putinui artimų žmonių statusą turinčio asmens.
Kad ir kaip būtų, klausimas, ar A. Rotenbergo apsisprendimas buvo savanoriškas, ar priverstinis, vis dėlto iškilo. Remiantis oficialiai jo paties pateikta versija, jį paskatino asmeninis suvokimas, kad jokia auka negali būti per didelė, jei daroma tėvynės labui, be to, tiltas juk žada būti tikra statybos pramonės pažiba.
„Gali būti, kad tai paskutinis grandiozinis projektas, kurio imuosi, ir darau tai tikrai ne dėl pinigų, – 2015 metais sakė jis dienraščiui „Kommersant“. – Šis darbas, jei galėčiau taip pasakyti, yra mano indėlis į šalies plėtrą.“
Išpūsta sąmata, be kurios neapsieina daugelis milžiniškų vyriausybės kuruojamų statybos projektų, neretai pasitarnauja kaip priemonė Kremliaus draugų turtui padidinti. Labiausiai šiuo atžvilgiu išgarsėjęs projektas buvo susijęs su kurorto prie Juodosios jūros, Sočio, rengimu 2014 metų žiemos olimpinėms žaidynėms. Tada įvykdyti miesto plėtros darbai, kaip buvo skelbta, atsiėjo net 51 mlrd. JAV dolerių (43,7 mlrd. eurų), taigi, Sočio olimpinės žaidynės tapo brangiausia kada nors surengta olimpiada.
2015 metais netoli Kremliaus nušautas politikas ir vienas iš aršiausių kovos su korupcija entuziastų Borisas Nemcovas išsiaiškino, kad 15 proc. olimpinėms žaidynėms skirto biudžeto kaip tik ir atiteko Rotenbergams – tam pačiam Arkadijui ir jo broliui Borisui. Tvirtinimus apie draugystės su šalies prezidentu fakto išnaudojimą siekiant kokios nors asmeninės naudos A. Rotenbergas, žinoma, kaip įmanydamas neigė.
Daugelis sutinka, kad Kerčės tiltas tikrai taps reta išimtimi, jei jo statyba apsieis be galybės su turto grobstymu susijusių skandalų, kurie it baisus užkratas persekioja bet kurį grandiozinį projektą. Nors, atsižvelgiant į sudėtingas sąlygas ir konkrečius sąsiaurio ypatumus, tilto statybos kaštai yra labai dideli, tačiau darbų grafikas toks įtemptas ir terminas toks griežtas, kad, pasak kai kurių specialistų, galimybių pasipinigauti iš statybos biudžeto praktiškai nėra.
Galima tik priminti, kad siūlymų nutiesti tiltą per Kerčės sąsiaurį buvo galima girdėti daugiau nei šimtą pastarųjų metų, o kartą net buvo rimtai ketinta vieną iš jų įgyvendinti. Visus ankstesnius bandymus, deja, sužlugdydavo koks nors itin nepalankus kainos, karo ir motinos gamtos išdaigų derinys.
Kai kurie perspėja, kad ir šįkart visos pastangos gali pasirodyti bergždžios.
Sąsiauris skiria kalnų masyvus. Šioje vietoje pučia neretai itin gūsingi vėjai. Įvairių upių atplukdytos sąnašos nuklojo jūros dugną, sudarydamos storą dumblo nuosėdų sluoksnį. Per pavasario atodrėkį sąsiauriu plaukia ledo lytys. (Būtent ledo lytys ir suardė Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos karinių pajėgų pastatytą tiltą.) Tarsi to būtų maža, šis regionas bet kada gali būti supurtytas žemė drebėjimo.
Kad naujajam tiltui minėtos sąlygos jokios grėsmės nekeltų, į jūros dugną, jo stabilumui padidinti, buvo sukalta tūkstančių tūkstančiai stulpų. Siekiant sumažinti vėjo keliamą pavojų, įvairių tilto dalių konstrukcija buvo pagrįsta aerodinamikos principais – panašiai kaip orlaivio sparnai.
„Kalbos apie geologiją, ledą, vėją ir bangas nebėra aktualios. Apie tai buvo galima diskutuoti prieš gerus 50 metų, – sakė Michailas Blinkinas, Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos transporto strategijų instituto direktorius. – Dabar klausimas kyla tik dėl kaštų. Tenka susitaikyti su didesnėmis išlaidomis – štai ir viskas, o technologijos žymiai patobulėjo.“
Kita vertus, kaip teigia specialistas, projektas yra kietas riešutėlis Rusijos inžinerijos ir statybos pramonei: ne kasdien tenka susidurti su tokiomis sudėtingomis užduotimis. Faktiškai reikia pastatyti du tiltus: vieną transporto priemonėms, o kitą – traukiniams. Pastarąjį planuojama atidaryti 2019 metais. Maždaug 35 metrus virš vandens iškylančios dvigubos arkos yra pakankamai aukštos, kad praplauktų laivai.
Didelės išlaidos siejamos ne tik su pačiu tiltu, bet ir su juo einančiais geležinkeliu bei greitkeliais, taip pat nauja autostrada Kryme. Nors oficialūs šaltiniai ir neigia, ekspertai tvirtina, kad atlikti darbai jau pareikalavo dosnios dalies kelių ir tiltų tiesimui Rusijoje skirto biudžeto lėšų. Taip pat kalbama, kad, siekdama užkamšyti galimas statybai Kryme skirto biudžeto skyles, vyriausybė ketina padidinti dujų mokestį.
„Tikra tiesa, kad atsisakoma statyti kai kurių kitų tiltų, – sakė patariamosios tarybos vadovas O. Skvorcovas. – Tiltų bei kelių ir taip trūksta. Neturime pakankamai pinigų, todėl taikoma prioritetų sistema.“
O. Skvorcovas pripažino, kad ir pats tilto tiesimo idėją kitados vertino skeptiškai, mat, kaip ir keletas kitų specialistų, manė, jog efektyvus keltų paslaugų tinklas atsieitų gerokai pigiau, be to, būtų ir praktiniu požiūriu pranašesnis sprendimas. Vis dėlto tiltu, kai jis bus baigtas, per dieną galės pervažiuoti 40 tūkst. transporto priemonių ir 94 traukinių, o tai yra daug daugiau nei pavyktų perkelti keltais.
Pavyzdžiui, per visą 2016 metų gruodžio mėnesį keltais buvo perplukdyta 38 tūkst. automobilių, nors rugpjūtį – turistų piko mėnesį – jais persikėlė net 305 tūkst. transporto priemonių.
Rusijos įvykdyta Krymo aneksija situaciją, deja, kiek pakoregavo: daugelis transporto kelių buvo atkirsti, todėl pusiasalis tapo gana izoliuota teritorija. Reikšminga ir tai, kad Kijevas tilto statybai nepritaria.
Kai kurie Krymo gyventojai tiltą laiko pačiu akivaizdžiausiu ženklu, kad Rusija ėmė gerinti sąlygas sau pavaldžioje teritorijoje. „Daugiau nei 20 metų viskas tik griuvo, o dabar kažką pradėta statyti“, – sakė Nadežda Nesterenko, 39-erių metų pašto skyriaus darbuotoja, taip pat kartkartėmis stebinti, kaip auga statybos.
Kai kurie gyventojai tikisi, kad tiltas padės atsikratyti Krymui provincijos statuso, o jiems patiems –niekaip nepraeinančio slogučio. Savo viltis su tiltu žmonės sieja neatsižvelgdami net į tai, kad bent kol kas tiltui priskiriama Rusijos pretenzijas į pusiasalį pagrindžiančio projekto reikšmė.
Senovėje, pasak transporto pramonės specialisto M. Blinkino, kelių tiesimas buvo grindžiamas dviem filosofinėmis idėjomis. Pavyzdžiui, romėnai kelius tiesė siekdami pateisinti savo pretenzijas į naujas valdas ir kuo labiau išplėsti imperijos teritoriją, o skitai – priešingai – kelių tiesti vengdavo, kad būtų paprasčiau apsisaugoti nuo priešų.
Ištisus amžius Rusija laikėsi pastarojo požiūrio. Tokie diktatoriai kaip Josifas Stalinas stengėsi atkirsti kelius, kad jais nebūtų galima nei pateikti į šalį, nei iš jos išvykti. Taigi, Kerčės tiltas byloja apie naują požiūrį.
„Sukurti fizinę sąsają buvo būtina politiniais sumetimais, – aiškino M. Blinkinas. – Juk jei kur nors nutiesi tiltą ar kelią, vėliau galėsi tvirtinti, kad jis tavo.“