Viešėdamas Lietuvoje A. Lönnbergas DELFI papasakojo, kokios naudos Švedijos žmonėms jau davė gyvybės mokslai, taip pat ir apie tai, kaip jie gali išgelbėti žmonių gyvybes. Švedijos pasirinktas kelias gali įkvėpti ir ieškančius idėjos Lietuvai.
- Švedija pastaruoju daug investuoja į gyvybės mokslus, ar galite įvardinti pavyzdžių, kokios naudos šios investicijos jau atnešė?
- Švedija eksportuoja prekių ir paslaugų už maždaug 100 mlrd. Švedijos kronų (10,26 mlrd. eurų) vien gyvybės mokslų srityje, 70 mlrd. SEK (7,18 mlrd. eurų) sudaro farmacijos pramonės eksportas, likę – medicinos technologijos. Tai yra 7-as pagal dydį eksporto sektorius, kai žiūrima į jo augimą. Tačiau kai vertinamas grynasis eksportas, jis yra antras pagal dydį po tradicinio popieriaus ir medienos sektoriaus. Bet kalbant iš praktinės pusės, ši sritis mums yra vertingesnė nei mūsų pramonė. Kodėl? Jeigu mes parduodame „Volvo“, apie 90 proc. jos dalių pirmiausiai yra importuojamos ir tada vėl eksportuojamos. Bet kai kalbame apie gyvybės mokslus, importo nėra, beveik viskas yra grynasis eksportas. Taigi, tai turi milžinišką vertę visuomenei.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai viena darbo valanda prie Švedijos BVP prisideda apie 450 SEK (46,13 eurų), tačiau jei valanda dirbta gyvybės mokslų srityje, jos indėlis į BVP jau yra beveik 2 tūkst. SEK (205 eurai), tai jau 4 kartus daugiau.
Mūsų visuomenė sensta, kaip ir kitose šalyse, tad kyla klausimų, ar ateityje mes galėsime sau leisti turėti pakankamai gerą sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos sistemą? Todėl mes turime persiorientuoti į sektorius, kurių kiekvienos dirbtos valandos kuriama vertė yra didesnė dėl to, kad galėtume mokėti už paslaugas. Tai yra labai tikslinga politika.
- Kaip gyvybės mokslai pakeičia kasdienį žmonių gyvenimą Švedijos miestuose, ar galite pateikti pavyzdžių?
- Taip, pernai po daugybės dešimtmečių buvo atrastas vaistas nuo chroniškos ligos, kurios nepavykdavo anksčiau išgydyti, tai hepatitas C. Dabar užtenka 2 mėnesių ir žmonės pasveiksta. Taip, gydymo būdų buvo ir anksčiau, bet jie brangiai kainavo šalies ekonomikai. Paskaičiuota, kad jei žmonės pasveiksta ir po to dirba, mes ilguoju laikotarpiu sutaupysime 30 mlrd. Švedijos kronų (3,08 mlrd. eurų). Kitas sprendimas: mes tiriame vos gimusių kūdikių genomą, kai įtariame, kad jie turi paveldimų ligų ir jų randame, iškart galime imtis gydymo.
Gyvybės mokslai prisidėjo prie to, kad nors gyventojų pasaulyje daugėja, badas dar niekada nebuvo tokio nedidelio masto kaip dabar. Dėl gyvybės mokslų augalai auga stipresni ir sveikesni, greičiau. Prieš 25-erius metus Žemėje buvo 4,5 mlrd. gyventojų, dabar jų 7 mlrd. ir mes nebadaujame ir prie to iš esmės prisidėjo genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).
- Vis tik yra GMO kritikų, kurie sako, kad eksperimentuojama neatsargiai, poveikis žmogui nėra galutinai žinomas ir t.t. Ką jūs galėtumėte atsakyti į tokią kritiką?
- Manau, kad šie žmonės tiesiog nesupranta to, apie ką kalba. Visą laiką gyvendami Žemėje mes vykdėme atranką, pasirinkdavome geresnius augalus, o mažiau gerų atsisakydavome. Dabar mes tai galime daryti naudodami geresnius įrankius. Pasižiūrėkime, pavyzdžiui, į šunų veisles: jos taip pat yra suformuotos žmogaus vykdant atranką, o ne natūraliai kilo iš gamtos.
Aišku, šis įrankis kaip ir virtuvinis peilis: gali ir morkas pjaustyti, gali ir žmogų nužudyti, tačiau niekam nekils minčių uždrausti peilius, nes jie gali sužeisti žmogų. Technologijos nėra savaime geros ar blogos, svarbu, kaip mes jas naudojame. Mokslą galima naudoti įvairiems tikslams, galima sukurti rentgeną arba atominę bombą, bet tai mūsų sprendimas.
- Kokios kitos sritys padeda gyvybės mokslams sėkmingai plėtotis?
- Pirmiausia tai skaitmeninės technologijos, kurios naudojamos genomui analizuoti. Dabar toks tyrimas kainuoja apie 1 tūkst. JAV dol. (860 eurų), po kelerių metų tai atsieis 200 JAV dol. (172 eurus). Tai bus taip įprasta, kaip dabar nustatyti žmogaus kraujo grupę. Kuo daugiau mes žinome, tuo tiksliau galėsime pritaikyti gydymą. Ilgalaikėje perspektyvoje mes galėsime žinoti, kad konkretus genų derinys tikrai žmogui sukels vėžį, tad gydymo būtų galima imtis labai greit.
Dabar tai itin svarbu ir pateiksiu pavyzdį, kodėl. Kai prieš 35-erius metus pradėjau dirbti sveikatos apsaugos sistemoje, 1 iš 4 gyventojų sirgo chronine liga, dabar ja serga 2 iš 4. Ar žinote kodėl? Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo, nes žmonės nemiršta taip, kaip anksčiau. Mirtinos ligos tapo chroniškomis ir tai lėmė nauji sveikatos apsaugos ir gyvybės mokslų metodai.
- Ar jūs norėtumėte, kad jūsų genomas būtų skenuojamas?
- Taip, ir tai buvo padaryta su mano genomu.
- Tačiau tai skamba gana baugiai: o jei žmogus sužino, kad turi geną, lemiančią kokią nors neišgydomą baisią ligą, bet dėl nieko negalima padaryti?
- Aš turiu geną vadinamą BRCA 1, kurį iš manęs paveldėjo ir mano vaikai. Jis mergaitėms sukelia ankstyvą krūtų vėžį, o berniukams, tikėtina, ankstyvą prostatos vėžį. Aš sirgau prostatos vėžiu, kai man buvo 49-eri, taigi, taigi liga yra mūsų šeimoje. Tad visi pasitikrino. O dabar, kadangi mes žinome, kad toks genas yra šeimoje, tikrinamės kasmet. Kartu yra ir nauji vaistai, kurie skirti paveikti būtent šios atmainos BRCA 1 krūties vėžį. Būti smalsiam, ieškoti žinių yra pagrindinė priemonė, jei norite pasiekti ko nors daugiau.
Mes stengiamės sukurti sistemą, kad kiekvienas žmogus Švedijoje galėtų tokią paslaugą gauti. Tiriame ir ką tik gimusius kūdikius, jei įtariame, kad jie gali turėti paveldimų ligų ir, manau, kad esame pirma šalis pasaulyje, kuri nuėjo šiuo keliu, nes tėvams tai nieko nekainuoja, už tai sumoka sveikatos draudimas. Taip, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir kitur taip pat galima išsitirti savo genomą, bet tai brangiai kainuoja ir dažniausiai paslauga teikiama privačiose ligoninėse.
- Jūs manote, kad tokios paslaugos bus pasiekiamos visiems Švedijos gyventojams?
- Tai priklauso nuo konkrečios šalies sveikatos apsaugos sistemos, Vyriausybės ambicijų ir gyventojų noro, bet mūsų atveju, taip, manau.
- Ar Švedija sveikatos apsaugos paslaugas eksportuoja?
Taip, net jei esate Švedijoje ir nesergate, galite tiesiog pasitikrinti, eksportuojami ir technologiniai sprendimai, į kuriuos daugybė sergančių žmonių deda savo viltis. Niekas nenori gyventi sunkiai sirgdamas, nes tai yra labai nelengva.
- Kokios yra pagrindinės grėsmės kalbant apie gyvybės mokslų plėtrą?
- Ekonominės, pirmiausia, nes jei bus ekonominių sunkumų, šių inovacijų galime tiesiog neįpirkti. Kai kurie sprendimai be galo brangiai kainuoja. Visgi, smalsumas ir sprendimų paieška yra ekonomikos variklis, tai yra baimės priešingybė. O jei žmogus nėra smalsus, vadinasi, jis bijo ir tai mes galime pamatyti kai kuriose Europos dalyse, kai naujos technologijos, žmonės iš kitų šalių įvardinami kaip grėsmės.
- Kalbant apie gyvybė mokslus, ką galėtumėte patarti kitoms šalims, kurios ketina investuoti į šią sritį?
- Pirmiausia, svarbu stebėti kiekvieną pacientą ir įvertinti kiekvieno jų vizito rezultatus: kaip sekasi gydymas, ieškoti, kokių naujų gydymo būdų gali reikėti.
Antra, būtini profesionalūs mediciniai tyrimai.
Daugiausia investavusių valstybių Lietuvoje TOP 5:
Švedija - 2,621 mlrd. eurų
Nyderlandai – 1,948 mlrd. eurų
Vokietija – 1,119 mlrd. eurų
Kipras – 1,009 mlrd. eurų
Norvegija – 949,53 mln. eurų
