Rodos, patenkame į uždarą ratą – augančios kainos veja iš šalies žmones, o žmonių skaičiui sumažėjus, kainos vėl ūgteli, ir taip be galo.
Kėdainių gyventojus sukrėtė žinia apie augančias vandens tiekimo kainas – jos kils maždaug 10,9 proc.
Bute gyventi – prabanga?
Pirmiausia kirto PVM lengvata šildymui – ją panaikinus daugiabučiuose namuose gyvenantiems žmonėms sunkiai pakeliamos šildymo kainos dar gerokai išaugtų.
Tačiau dabar matoma nemaloni tendencija – štai perkantys vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugą daugiabučių namų gyventojai moka bene daugiausiai iš visų. Daugiau nei komerciniais tikslais perkantys šią paslaugą.
Štai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų bazinė kaina daugiabučių namų gyventojams siekia 2,26 Eur/m3 be PVM. Tuo tarpu individualių namų gyventojai už tą pačią paslaugą moka 2,03 Eur/m3 be PVM, o komerciniais tikslais perkantys šią paslaugą – 2,13 Eur/m3 be PVM.
Kas lemia kainų skirtumą?
„Šis kainų skirtumas buvo visuomet, ne tik prieš kainų pakėlimą. Kainos daugiabučių namų gyventojams yra aukštesnės jau ne vienerius metus. Daugiabučiuose namuose yra galimas vandens nuostolis vartotojo inžinerinėse sistemose – kitaip sakant, daugiabučio namo tinkluose. Kainų komisija įskaičiuoja šiokį tokį nuostolio procentą dėl to, kad gali būti netvarkingos daugiabučio namo sistemos“, – komentavo „Kėdainių vandenų“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius.
Įmonėms yra taikomas didesnis gamtos išteklių mokestis, taigi būtent dėl to joms taikomas didesnis mokestis nei individulių namų gyventojams, tačiau vis tiek – įmonės moka mažiau nei butų gyventojai.
Pasirodo, priskaičiuotas nuostolis, kuris gali būti (bet nebūtinai yra) daugiabučio namo tinkluose, yra didesnis už įmonėms skirtą didesnį gamtos išteklių mokestį.
Viskam brangstant, naivu būtų tikėtis, kad nebrangtų ir pačios būtiniausios paslaugos. „Kėdainių vandenų“ direktorius K. Vaitkevičius sakė, kad viskam brangstant vandens kainos išliko stabilios gerus penkerius metus.
Pašnekovas tikina negalintis komentuoti, ar kainas reikėtų dar padidinti, o gal sumažinti.
„Aš nekomentuoju ar reikia kainą pakelti, ar sumažinti, tai yra pagal Kainų komisiją nuspręsta. Ne man spręsti, ar ta jų metodika teisinga, ar ne. Esmė tik tokia – jeigu viršytos vidutinės kuro sąnaudos, elektros sąnaudos – sukis kaip nori, maukis kelnes, bet tvarkykis taip, kad tilptum į vidutines kainų komisijos nustatytas ribas“, – reziumavo pašnekovas.
Kaina pakilo, kils ir darbuotojams algos?
„Juk viskas brangsta. Nori nenori darbo užmokestis turi kilti, o jeigu kyla darbo užmokestis, turi brangti paslauga. Taigi darbuotojams darbo užmokestis kažkiek augs. Negaliu sakyti, kad po šio kainų pakėlimo pasieksime europinį vidurkį, na bet bent minimaliai, kad nors kažkiek paaugs atlyginimai – tikrai taip.
Juk dabar visi reikalaujame aukščiausios paslaugų kokybės, vadinasi ir specialistai turi geri dirbti, o tokių už minimumą negausi“, – komentavo K. Vaitkevičius.
Tiesa, kažin ar faktas, kad darbuotojams bus minimaliai kilstelėti atlyginimai, nuramins gyventojus, kurių sąskaitos dar labiau išsipūs. Juo labiau kad gyventojų mažėja – kasmet Kėdainiai netenka gero tūkstančio žmonių, taigi kartu ir mokesčių mokėtojų.
Apie tai DELFI yra kalbėjęs finansų analitikas, profesorius Rimantas Rudzkis.
Kas laukia Lietuvos artimiausiais dešimtmečiais, jei niekas nesikeis ir dirbančiųjų gyventojų nedaugės?
„Jeigu pasižiūrėti į tolimąją Lietuvą, kas jos laukia po artimiausių 20-ies metų, tikrai susidursime su didelėmis problemomis. Pirmiausia, tikrai „pakibs“ visa infrastruktūra rajonuose, nes labai truks gyventojų“, - sakė R. Rudzkis.
Jis paaiškina, ką turi omenyje kalbėdamas apie infrastruktūrą pateikdamas Šiaulių centrinio vandentiekio pavyzdį: jei jis pritaikytas aptarnauti 150 tūkst. žmonių, o jų lieka 50 tūkst., didėja vandens kaina, nes mažesniam žmonių kiekiui reikia tokią infrastruktūrą išlaikyti. Anot jo, tas pats palyginimas galioja ir šildymo sistemai.
„Pas mus viskas buvo padaryta protingai, planuojant, kad miestai plėsis, o dabar viskas atvirkščiai. Tad arba sistemas reikia kurti iš naujo, t. y. prie kiekvieno daugiabučio įrengti gręžinius ir dujinius katilus, arba kai kur palaikyti centrinę infrastruktūrą, jei gyventojų kiekis stabilizuotųsi, bet kol kas tuo net nekvepia - Lietuva traukiasi“, - kalbėjo jis.
Mažėjant gyventojų, mažės ir pinigų surinkimas. Kokios tendencijos? Likusiems kainos dar labiau pakils ir, ko gero, toli gražu ne tik vandens.
