Tokias idėjas Lietuvai siūlo verslininkas, Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jis neslėpė – piliečių idėjos yra reikalingos, ir tokios iniciatyvos turėtų būti skelbiamos nuolat, tačiau dar svarbiau, kad tos idėjos neliktų tik kalbos, o būtų realiai įgyvendintos.
Stiprinti valstybės pamatus
R. Dargis teigė, kad labiausiai Lietuvoje jam stinga suvokimo, kad kiekvienas esame atsakingas už valstybę ir jos kūrimą, todėl itin svarbu nuo mažų dienų tai ugdyti ir užauginti atsakingą asmenybę.
„Mano galva, pagrindinė idėja – išugdyti stiprų ir atsakingą žmogų, ir čia yra visų valstybių esmė. Švietimo sistemoje reikalingi pokyčiai, kurių tikslas labai aiškus – atsakingas ir gebantis kurti žmogus, ir mums reikėtų pagalvoti, ką mokykla, šeima, verslas, visuomenė turi dėl to daryti. Jeigu kalbame apie valstybės ateitį, natūralu, kad didelį dėmesį reikia skirti pamatų stiprinimui“, – sako jis.
Anot jo, turint stiprių ir kūrybingų žmonių visuomenę, reikalingas kitas žingsnis – investuoti į bendruomenių kūrimą, stiprinti savivaldas.
„Dabar bendruomenės kuriamos europinių pinigų pagrindu arba, tarkime, bendruomenės tikslas – įsisavinti Europos Sąjungos pinigus, ir tiek. Bet jeigu iš tikrųjų nuo tos kibirkšties, kad ir nuo tokios paskatos susikuria stipri bendruomenė, kuri tampa piliečius atstovaujančia ląstele, o iš tokių bendruomenių susidaro savivalda – tuomet susidaro valstybė.
Stipri savivalda yra pamatinis dalykas, dėl kurios mes galėtume turėti stipresnę valstybę. Apie tai dažnai kalbu, nors mane ir pradeda kritikuoti, kad neva tai aš čia dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose. Bet aš esu absoliučiai tuo įsitikinęs“, – pažymi jis.
Turime tapti magnetu, pritraukiančiu užsienio jaunimą
Lietuvoje vis labiau trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos ir šalį alinant emigracijai, R. Dargis sutinka, kad imigrantų įdarbinimas galėtų būti paprastesnis, tačiau tvirtina, kad tai neesminis dalykas.
Esminis – pagaliau nuspręsti, ar norime, kad Lietuva taptų magnetu, pritraukiančiu užsieniečius čia dirbti, mokytis, kurti aukštą pridėtinę vertę, tačiau tam reikalinga aiški valstybės strategija.
Netgi 80 proc. jaunimo pasakė, kad jie keistų gyvenamą vietą dėl savo ateities. Lietuvos jaunimas pademonstravo lygiai tą patį, ir nieko čia naujo, link to juda pasaulis“, – pasakoja jis.
R. Dargis pabrėžia, kad labai svarbu sukurti terpę tokiam jaunimui atvažiuoti čia, į Lietuvą, ir tinkamai išnaudoti šią galimybę.
„Tik tos valstybės, kurios sugebės sukurti magnetus, galėtų tapti jiems patrauklia vieta, o tai gali būti tiek universitetiniai studijų klausimai, mainų programos, galėtų būti mokslo tiriamieji darbai, kurie paskatintų pritraukti potencialą. Be abejonės, valstybės, kurios tą padarys, – išloš.
Ar Lietuva pasirengusi dabar tapti tokiu magnetu – klausimas, aš manau, kad tikrai galėtų, nes potencialo turime. Reikia suprasti, kad ketvirtoje pramonės revoliucijoje, kuri penkiamyliais žingsniais juda į priekį ir keičia pasaulį, verčia mus mąstyti, ką daryti ateityje, kokios migracijos, investicijų pritraukimo politikos imtis.
R. Dargis pabrėžia, kad turint strategiją, užsisuktų savotiškas teigiamų galimybių ratas, o turint kvalifikuotos darbo jėgos, kuriančios aukštą pridėtinę vertę, – pagerėtų investicinis klimatas, žmonės mieliau čia važiuotų ir investuotų.
Kad neliktų tik kalbomis
Dar viena R. Dargio idėja – padaryti iniciatyvą nenutrūkstamą ir sukurti mechanizmą, kad idėjos, galėsiančios sukelti proveržį, būtų įgyvendintos.
„Panašią iniciatyvą sugeneravau dar 2004 metais ir pavadinau konkursą – „Padovanok Lietuvai viziją“. Ją rengėme dar 3 ar 4 kartus iki pat 2008 metų krizės, ir idėjų turėjome labai įdomių, pavyzdžiui, Lietuva – medaus šalis ir t. t.
Aišku, buvo ir paprastų vizijų – tarkime, „pakelkite atlyginimus“, ir tai labai gerai parodė, kaip žmonės supranta valstybės ateitį. Su geriausiomis idėjomis supažindinome vyriausybės narius, premjerą, kalbėjome, kaip jos galėtų būti kūnu. Taigi labai svarbu, kad tas konkursas būtų pastovus, kad aktyvūs piliečiai nuolat galėtų siūlyti savo idėjas, bet ko pasigedau tame konkurse – mes neturime sistemos, kaip tas idėjas paversti kūnu, neturime mechanizmo.
Taip pat jis siūlo atidžiau žiūrėti į ne tik piliečių siūlomas idėjas, bet ir politikų, ypač priešrinkiminiu metu, ir paskui stebėti, kaip jos yra įgyvendinamos.
„Idėjos rinkimuose neva pagrindinis dalykas – partijos siūlo įvairių pakeitimų, bet ko pritrūkstame – analizavimo, kaip tos idėjos įgyvendinamos, ar apskritai yra įgyvendinamos, kurioje vietoje yra užstrigusios. Mes esame palikę tą, čia, matyt, ir žiniasklaidos stiprybės klausimas. Turime atidžiau sekti jų priėmimą“, – pabrėžė jis.
