"Akivaizdu, kad šiuo projektu siekiama stiprinti energetinį saugumą Europoje, nes jis diversifikuoja energijos šaltinius ir daro galutinį produktą pigesnį", - kalbėjo Rusijos prezidentas.
Rusija ir Vokietija praėjusį mėnesį pasirašė sandorį dėl Baltijos vamzdyno tiesimo, kuris suteiktų Europai papildomą Rusijos gamtinių dujų šaltinį ir padėtų Maskvai aplenkti dabartinius maršrutus per Lenkiją ir Ukrainą.
Varšuva karštai protestavo dėl vamzdyno teisimo, teigdama, kad Maskva tokiu būdu galės daryti politinį spaudimą Europai ir, konkrečiai, Lenkijai, sukeldama įtampą tarp buvusių sovietinio bloko sąjungininkių.
V.Putinas tvirtino, kad už planų tiesti naują dujotiekį neslypi jokių politinių motyvų.
"Mes niekam neketiname pakenkti", - sakė jis, turėdamas galvoje lenkų protestus.
Susiklosčius politinio netikrumo situacijai Vokietijoje po praėjusį mėnesį įvykusių rinkimų, nedavusių aiškių rezultatų, Maskva suinteresuota ieškoti projektui didesnės Europos paramos.
"Ne tik Vokietija, bet ir kitos Europos šalys parodė susidomėjimą šiuo projektu", - sakė V.Putinas. Anot Rusijos prezidento, dujų monopolininkė "Gazprom" veda derybas su Belgija dėl Rusijos dujų saugyklos statybos.
"Jeigu šis projektas bus įgyvendintas, jis taps stambaus Šiaurės Europos dujotiekio projekto svarbiu elementu, nes dujos bus tiekiamos į šias struktūras būtent šiuo vamzdynu", sakė jis.
Anot G.Verhofstadto, Belgija yra suinteresuota tapti dujų paskirstymo Vakarų Europoje centru.
Paklaustas vieno Belgijos žurnalisto, ar Europa nebus Rusijos šantažuojama dėl dujų tiekimo, V.Putinas paminėjo Suomijos pavyzdį.
"Per 90 proc. Suomijos dujų poreikių tenkina Rusija. Visi yra patenkinti", - sakė V.Putinas.