Žinoma, net neabejoju, jog mano šis laiškelis, galimai nieko net nepasieks, nes čia aš bandysiu Jums atsakyti kitaip, o šiais laikais kalbėti apie Bažnyčią gerai, šiuolaikiniame pasaulyje, daug kam yra tiesiog nenaudinga.
Autorius yra pasipiktinęs tuo, jog vaikui ruošiantis Pirmąjai Komunijai reikia lankyti šv. Mišias sekmadieniais. Jums tai yra didelis nepatogumas ir kažkoks prievartinis dalykas... Na, pabandysiu pateikti savo nuomonę.
Pirmiausia, jeigu Jūsų vaikas ar vaikai ruošiasi priimti Pirmąją Komuniją, tai galima teigti, jog jūsų šeima yra ar bent jau turėtų būti katalikai, reguliariai praktikuojantys tikėjimą. Jeigu taip ir yra, tuomet katalikui, tikinčiam žmogui, yra aišku, jog sekmadienis yra Viešpaties diena, ir ją švęsti Bažnyčioje yra net ne pareiga, o džiaugsmas! O taip pat galėčiau pridurti, kad tikinčiam ar tikėjimą praktikuojančiam katalikam dalyvauti šv. Mišiose dažniausiai nebūna jokių sunkumų, o apie tai, jog kaip sunku yra dalyvauti sekmadieniais Mišiose, dažniausiai ir šneka tik tie, kurie į Bažnyčios gyvenimą įsijungia 1-2 kartus per metus, arba tada, kai yra kažkokia kita priežastis (laidotuvių Mišios, ar vaikai ruošias Sakramentams).
Taip kad, jei Jums iškyla labai didelių problemų dalyvauti sekmadieniais Mišiose, verta susimąstyti – ar to tikėjimo išvis jums reikia, ir ar tik nebus taip, jog po metų dėl tradicijos priimta Pirmoji Komunija taip ir taps paskutinioji, o jūs ir vėl užversite bažnyčios duris ir nebereikės jokio Dievo..
Žinoma, sutinku, jog kartais sekmadienį tikrai gali būti ypatingų „ekstra“ atvejų, kai žinome, jog negalėsim sudalyvauti Mišiose, bet tokiu atveju yra kita alternatyva (žinoma, tai priklauso nuo jūsų bažnyčios Mišių tvarkaraščio) – galimybė dalyvauti šeštadienio vakarinėse Mišiose, jose jau prasideda sekmadienio Eucharistijos šventimas.
Taip pat Jūs klausėte, ar Dievo nėra bažnyčioje kitomis dienomis. Žinoma yra – ir pirmadienį, ir antradienį, ir penktadienį. Galima bažnyčioje apsilankyti net ir daugiau nei vieną kartą per savaitę, nuo to tikrai blogiau nebus, tačiau dalyvavimas sekmadieniais Mišiose yra savotiška privilegija, o ne priverstinis dalykas kiekvienam tikrai tikinčiajam... Na, nieko nepadarysi, taip jau moko mus Šv. Raštas, jog sekmadieniais dalyvauti verta.
Pabaigai norėčiau tik apibendrintai pasakyti gerbiamam autoriui, jog sekmadienio Mišios kiekvienam tikinčiajam yra džiaugsmas, ir tikrai tikintis žmogus nematys problemos 45 minutes sekmadienį skirti Dievui. Be to, pagalvojus kiek mes laiko atrandame sekmadieniais kitiems dalykams (pasivaikščiojimams po prekybcentrius, „pasedėjimams“ internete ar socialiniuose tinkluose ir t.t), tad iš viso to pusvelčiui leidžiamo laiko tikrai galime atrasti laisvą valandėlę sekmadienio dieną Dievui.
O jei jau taip baisu atrodo, jog Bažnyčia nori, kad mes dalyvautumėme sekmadieniniame susitikime su Dievu, visada turime laisvą valią rinktis – reikia mums to ar nereikia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.